Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai, rašoma pranešime.
Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu.
Šalies vadovo teigimu, dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina susikoncentruoti į tai, kad ES toliau būtų vykdoma nuosekli sankcijų stiprinimo politika Rusijos atžvilgiu.
Pasak Prezidento, būtina siekti, kad kuo greičiau būtų priimtas 7-as sankcijų paketas Rusijai, kuris sustiprintų jau vykstančią šalies agresorės izoliaciją.
Lietuvos valdžia teigė viską suderinusi
Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.
Bet Lietuva turės stebėti, kad Europos Sąjungos sankcijos nebūtų apeinamos pasinaudojant prekių tranzitu, o tai reiškia, jog bus atsižvelgiama į 3 pastarųjų metų konkrečių prekių transportavimo kiekius. Jeigu prekių kiekis viršys pastarųjų metų vidurkius, tuomet prekių tranzitas geležinkeliu galės būti stabdomas.
„Šalys narės tikrins, ar tranzito kiekiai lieka ties pastarųjų 3 metų istoriniais vidurkiais, kas konkrečiai atspindi tikrąjį svarbiausių prekių poreikį paskirties vietoje, žiūrės, ar nėra neįprasto srauto arba prekybos modelio, kas galėtų atspindėti bandymą apeiti sankcijas. Tokiu atveju šalys narės imsis visų reikiamų priemonių pagal Europos Sąjungos teisę, įskaitant, kai to reikia, ir tranzito draudimo arba prekių sulaikymo“, – rašoma išaiškinime.
Panašios įvykių baigties buvo galima tikėtis, nes Europos Sąjungos sankcijų Rusijai tikslas buvo neleisti konkrečių prekių importuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą ar vežti prekių tranzitu parduoti trečiosioms šalims, bet nebuvo siekiama sutrikdyti prekių transportavimo tarp skirtingų Rusijos dalių.
Lietuvos atstovai teigia, kad sankcijų taikymą jau anksčiau derino su Europos Komisija ir balandžio 15 dieną yra gavę kelių Komisijos generalinių direktoratų išaiškinimą, esą sankcionuotos prekės, tokios kaip plienas, geležis, cementas, alkoholis ar prabangos prekės, negali vykti tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją iš Rusijos į Kaliningradą.
Tačiau kai kurie su direktoratų išaiškinimu susipažinę šaltiniai sako, jog iš tiesų išaiškinimo turinys nebuvo vienareikšmis, o tokie klausimai turi būti derinami aukščiausiu lygmeniu, tai yra ne su biurokratais.
Praėjusią savaitę Briuselyje lankėsi Lietuvos delegacija su užsienio reikalų viceministru Raimundu Karobliu ir premjerės patarėju Jonu Survila, buvo derinamos pozicijos. Pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas susitikimas, po kurio nei Prezidentūros atstovai, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ar užsienio reikalų viceministras R. Karoblis nepanoro komentuoti situacijos. Tai jau rodė situaciją, kad Lietuvai nepavyksta įtikinti Europos Komisijos laikytis griežtos lietuviškos pozicijos.
Reglamentai nebuvo labai aiškūs
Europos Sąjungos sankcijos buvo priiminėjamos paketais nuo pat 2014 metų, kai Rusija užgrobė Krymą ir pradėjo karinius neramumus Donbase. Tačiau Kremliui pradėjus visaapimantį karą Ukrainoje šių metų vasario 24 dieną, Europos valstybės priėmė dar daugiau sankcijų, kurios papildo ankstesnius ribojimus.
Kovo 15 dieną Europos valstybės pritarė ketvirtajam sankcijų paketui, pagal kurį nuo birželio 17 dienos į Europos Sąjungą uždraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti geležį ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos. Taip pat šiuos produktus draudžiama pirkti, transportuoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą, drausti.
Nesunku suvokti, kad šis draudimas labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus ir siekiama, kad Rusija prarastų apie 3,3 mlrd. eurų vertės eksportą į Europą. Bet ketvirtajame sankcijų pakete dar nėra nė žodžio apie Kaliningradą.
Balandžio 8 dieną Europos Sąjungos valstybės priėmė penktąjį sankcijų paketą, kuriame jau atsirado tiesus ir aiškus Kaliningrado paminėjimas. Esminis dalykas, kad kartu su penktuoju sankcijų paketu atsirado draudimas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Šis draudimas nėra taikomas, jeigu Rusijos transporto įmonės gabeną paštą arba tranzitu gabena nesankcionuotas prekes tarp Rusijos bei Kaliningrado. Kai kalbama apie kelius, tai mintyse turima omeny vilkikai, bet Lietuva traktavo, kad tai apima ir prekių transportavimą geležinkeliu.
Penktajame pakete nugulė ir nuo liepos 10 dienos įsigaliojęs draudimas importuoti į Europos Sąjungą vėžiagyvius, ikrus, alkoholį, cementą, medieną, sidabrą, laivus, vilkikus ir kitas prekes.
Šiuo atveju draudimas irgi labiau nutaikytas į Europos Sąjungos subjektus, tai yra draudžiama šias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, teikti finansavimą. Europos Komisija komunikavo, kad šio importo draudimo vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų.
Taigi iš esmės galima konstatuoti, kad penktajame sankcijų pakete tikrai paminėta, jog tranzitu tarp Kaliningrado ir Rusijos prekės gali būti gabenamos, jei jos nėra uždraustos pagal kitas reglamento nuostatas, bet nuo birželio 17 ir liepos 10 dienos įsigalioję draudimai yra daugiausia orientuoti į importą į Europos Sąjungą arba Rusijos eksporto užkardymą.
