Ji pridūrė pritarianti Užsienio reikalų ministerijos (URM) reakcijai į EK išaiškinimą, URM vakar tokį išaiškinimą pasveikino.
„Užsienio reikalų ministerija vakar išleido pradinę reakciją į tas gaires ir paaiškinimus, kuriuos paskelbė EK. Tai pradinei reakcijai visiškai pritariu. Bet šiandien norėčiau atliepti keletą viešumoje sklandančių teiginių. Ir pabrėžti keletą dalykų“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė aiškino, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o gairių nuostatas, nes jos skirtos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims per kurias vyksta tranzitas.
„Pirmiausia jos labai aiškiai sako, kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado. Ir tas yra labai aiškiai paminėtina kalbant apie dvigubos paskirties prekes, apie karines paskirties prekes, technologijas, bet taip pat ir apie kitas prekes. Priešingai, nei bandoma teigti, nėra jokių čia lengvatinių koridorių, kurių niekada Lietuvoje ir nebuvo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuva turės stebėti, kad Europos Sąjungos sankcijos nebūtų apeinamos pasinaudojant prekių tranzitu, o tai reiškia, jog bus atsižvelgiama į 3 pastarųjų metų konkrečių prekių transportavimo kiekius.
Premjerė taip pat sakė, kad Lietuva neprivalo atsižvelgti į EK išaiškinimus, bet atsižvelgs, nes gerbia instituciją, jos darbą ir nori išlaikyti šalių vieningumą, kuris padeda kovoje su Rusija dėl Ukrainos.
„Patvirtinsiu, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę ir ne todėl, kad manytume, jog kažkas nuo birželio 17–osios dienos buvo taikoma ne taip, kaip turėjo būti“, – sakė ji.
Anot premjerės, EK neturi suderinti savo nuomonės su valstybėmis narėmis ir narės negali blokuoti EK nuomonės.
„Esame dėkingi, kad jie konsultavosi su mumis, bet EK nuomonė yra jos, mes neturime ir negalime prisiimti atskomybės už jų nuomonę. Tai nėra gairės specialiai Lietuvai. <...> Kas yra mūsų atsakomybė, tai nutarti ar atsižvelgti į šią nuomonę taikant reglamentus, ypatingai, kad mes taikėme griežtesnę praktiką, kurios modalumus dar balandį susiderinome su EK“, – kalbėjo premjerė.
Ji tikino, kad Lietuva ketina atsižvelgti į EK nuomonę, ne todėl, kad kažkas buvo taikoma ne taip, kaip turėjo būti taikoma, „taip elgtis ketiname iš pagarbos pačiai institucijai ir jos įgaliojimams“.
„Antra priežastis yra vieningas traktavimas, kas yra gairių užduotys, nes jos skirtos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms narėms ir svarbiausia – pagarba transatlantinei vienybei. Neracionalu, kad mūsų laikas ir dėmesys blaškomas ir naudojama diskusijoms apie plieno kilotoną ir jos pervežimą.
Reakciją į karą yra sėkminga, nes valstybės lieka vieningos ir sutaria, nes negaišta laiko vidiniams debatams dėl klausimų, kurie savo esme nėra esminiai“, – sakė premjerė, pabrėžusi, kad prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos paramai ir greitesniems susitarimams dėl naujų sankcijų paketų.
Kalbėdama apie išankstines konsultacijas su ES valstybių sostinėmis ir EK dėl galimo tranzito ribojimų, premjerė pabrėžė, kad „negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai buvo kalbama išsamiai ir iš anksto. <...> Bet teisinis aiškinimas, korektiškumas yra svarbiausia, kaip ir, kaip tai interpretuoti, tai buvo interpretuota EK“.
Anot premjerės, jei Lietuvos ir EK nuomonės nesutampa kažkokiu klausimu, o Lietuva renkasi daryti savaip, vienintelis kelias išsiaiškinti, kas yra teisus – Europos Sąjungos Teisingumo teismas.
Išaiškinimas nenaudingas Lietuvai?
Vakar išgirdęs EK išaiškinimą Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius teigė, kad toks Europos Komisijos išaiškinimas yra nenaudingas Lietuvos interesams.
„Mes įsiveliame į žaidimus, į potencialiai nuolatinius ginčus. Mes sakysime „gana“, rusai sakys „negana“. Mes gauname nuolatinės įtampos klausimą, tai galima paversti įtampą keliančiu dalyku bet kada“, – įvertino europarlamentaras.
O parlamentaras Raimundas Lopata teigia, jog šitoks algoritmas reiškia išimtį iš išimčių ir tai yra nuolaidos Rusijai, kuri pradėjo karą Ukrainoje. „Pagrindinis klausimas šioje istorijoje – ar mes čia esame kažkoks kelias, kurioje stovi pravažiuojama karčiama, ar mes vis dėl to valstybė? Čia principinis klausimas. Bet kokios išimtys iš išimčių reiškia ne valstybę, o teritoriją su keliuku“, – sakė R. Lopata.
Jis tikino, jog tokia įvykių baigtis yra aiški Lietuvos nesėkmė. Parlamentaro nuomone, buvo padaryta klaida, kad nebuvo sujungtas į vieną paketą prekių tranzitas į Kaliningradą ir, pavyzdžiui, Odesos atblokavimas, kad Ukraina galėtų transportuoti grūdus pasauliui.
Toks sprendimas lauktas?
EK leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą, toks sprendimas yra lauktas, vakar sakė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis svarstė, kad jei Lietuva spręstų viena, sprendimas būtų kitoks, tačiau EK išaiškinimas yra kompromisinis.
„Žinoma, kad jis nėra toks, koks būtų, jeigu Lietuva spręstų viena. Ir žinoma, kad EK sprendimą galima vertinti kaip žingsnį atgal nuo ankstesnių EK išaiškinimų“, – BNS trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Jis galėjo būti kitoks ir Rusija nieko esmingo mums negalėtų padaryti. Deja, šį ES sprendimą kritikuoti yra lengviau nei ginti. Tačiau šis EK išaiškinimas iš tiesų yra kolektyvinis ir kompromisinis, kaip ir pati ES sankcijų politika“, – pridūrė valdančiosios partijos atstovas.
L. Kasčiūno teigimu, tam tikri kompromisai reikalingi dėl bendrų strateginių tikslų, todėl Lietuva negali likti viena ir ignoruoti svarbiausių sąjungininkų pozicijos.
