„Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Ir nėra laiko snausti. Mūsų saugumas nėra tik mūsų reikalas, esame stipriausio gynybinio aljanso nariai, bet turime patys daugiau dirbti dėl savo stiprybės ir saugumo“, – sakė generolas V. Rupšys.
Anot Lietuvos kariuomenės vado, NATO karinio komiteto pirmininko vizitas Lietuvoje parodo supratimą apie mūsų regionui kylančias grėsmes. Tiesa, tiesioginės grėsmės iš Baltarusijos, kurioje šiuo metu vyksta jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos, tikėtis nereiktų.
„Šiai minutei grėsmės iš Baltarusijos pusės nėra. <...> Vien tai, kad Lietuvoje yra NATO pajėgos, tiesiogiai grasinti mums būtų kvaila. Tai iš esmės keistų situciją ne regione, o pasaulyje, todėl nemanau, kad tiesioginės karinės grėsmės būtų“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis pridūrė, kad baigiamasis pratybų Baltarusijoje etapas prasidės vasario 10 dieną ir truks iki 20 dienos.
„Šios pratybos yra labai suderintos su tuo, kas vyksta aplink Ukrainą. Tai kompleksinės pratybos. Jei bus priimtas sprendimas invazijai (į Ukrainą), tai čia vyks paskutinis pajėgų suderinimas“, – svarstė kariuomenės vadas.
Savo ruožtu NATO karinio komiteto pirmininkas patikino, kad NATO vertina viso Aljanso saugumo situaciją, tai daro kasdien ir žvilgsnis šiuo metu nėra nukreiptas tik į Ukrainą.
„Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti. <...> Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją“, – sakė admirolas.
Jis tikino, kad Aliaksandro Lukašenkos politinė retorika gali būti ir yra vienokia, o štai grėsmės vertinimai – kitokie.
„Mes žiūrime į situaciją ant žemės, tai visko kombinacija, kas verčia mus žiūrėti ir spręsti ar tai tikra grėsmė NATO ir dabar atsakymas yra ne“, – kalbėjo R. Bauer.
Maskvos manevrai kelia nerimą
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
JAV Pareigūnai įstatymų leidėjus įspėjo, kad prie sienos telkiamos Rusijos pajėgos didinamos taip sparčiai, kad plataus masto invazijai V. Putinui reikalinga jėga – apie 150 tūkst. karių – bus sutelkta jau iki vasario vidurio.
Pati Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą. Jeigu Maskva visgi pasirinktų plataus masto puolimą, įsiveržiančios pajėgos sostinę Kijevą galėtų užimti ir prezidentą Volodymyrą Zelenskį galėtų nuversti per 48 valandas, pareiškė JAV pareigūnai.
Jų skaičiavimais, per tokį puolimą žūtų 25–50 tūkst. civilių, taip pat 5–25 tūkst. Ukrainos karių bei 3–10 tūkst. Rusijos karių.
Be to, puolimas galėtų išprovokuoti 1–5 mln. pabėgėlių srautą, daugiausia į Lenkiją, pridūrė JAV pareigūnai.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
