Trijose Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Elektrėnų ir Varėnos jau paskelbta stichinė sausra. Ji gresia ir Birštonui. Kiek dar tokių savivaldybių, kurios yra ant ribos?
Ta situacija su sausra yra grėsminga. Manau, kad pietų Lietuva ir pakraščiai tikrai su sausra susiduria gana rimtai. Tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės politikų pasirengimo, kaip jie pasiruošę tą ekstremalią padėtį skelbti. Kadangi sausra jau paskelbta trijose savivaldybėse, mes jau turime pagrindo svarstyti ir artimiausiu metu skelbti ekstremalią padėti visos Lietuvos mastu.
Jeigu bus paskelbta ta ekstremali padėtis, ką tai duoda ūkininkams?
Sulaukėme tikrai daug priekaištų, kodėl ekstremali padėtis dar nepaskelbta, bet visada reikia galvoti, o kas iš to, kad mes paskelbsime. Žiūrint į įstatymus, tai atvertų galimybes panaudoti valstybės ir savivaldybių rezervo pinigus, skirti kompensacijų arba kitaip dorotis su ta stichija. Tačiau, kaip ir pernai, taip ir šiemet, tų pinigų, kad paimti ir skirti, jų nėra. Mes galime kalbėti tik apie sutelktines pajėgas kitaip kovoti ir padėti ūkininkams.
Kas tai būtų?
Ką mes dabar jau esame padarę, tai mes kreipėmės į Europos Komisiją raštu, kaip ir praėjusiais metais, kad norime netaikyti tam tikrų įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES), kuriuos mes turime dėl ES paramos. Norėsime netaikyti sankcijų dėl kai kurių nepasiektų ekonominių rodiklių. Taip pat raštu kreipėmės į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir ir „Ekoagros“, kuri atsakinga už ekologinį ūkį, kad sankcijų netaikytų.
Ta ekstremali padėtis paskelbta, ji uždėtų tokį antspaudą, kad iš tikrųjų situacija yra rimta, o ne Žemės ūkio ministerija prisigalvojo, kad ūkininkams yra blogai. Tas įforminimas, galima sakyti, jis yra daugiau simbolinis, nes daugelį priemonių, kurias mes taikome, mes ir taip galime taikyti ir žingsnius jau esame žengę.
Ekstremalios padėties situacija duoda ūkininkams galimybę gauti kompensacijas už force majore aplinkybes. Tokią pažymą ūkininkams kainuoja išsiimti 200 eurų, nes reikia individualiai įvertinti kiekvieno ūkininko ūkį. Tai paskelbę padėtį mes tada galime panaudoti biudžeto pinigus ir tokiems ūkininkams sumokėti. Bet žiūrint į pernai metus, tokių buvo keliasdešimt ūkininkų, kurie pasinaudojo galimybe išsiimti force majore pažymas. Daugelis jų susitvarkė santykius su grūdų pirkėjais ar kitos produkcijos pirkėjais geranoriškais pagrindais, susitardami.
ES parama ir tas įteisinimas, kad yra tokia situacija, yra viena, bet ūkininkai prarado apie 80 proc., bent jau tam tikrų sričių ūkininkai, savo derliaus. Kaip bus jiems patiems, nes jie iš principo negaus pelno.
Kaip ir parėjusiais metais, ir šiemet mes kartojame tą pačią maldą, kad tai yra draudiminis įvykis ir pirmas dalykas, ką reikėtų daryti, galvojant apie savo nuostolių minimizavimą yra drausti pasėlius. Ši sausra buvo ypatinga tuo, kad daugelis pasėlių net neišdygo, tad nebuvo ir ką drausti.
Už praėjusių metų sausrą mes radome pinigų ir liepos mėnesį, po kelių savaičių, pradėsime mokėti kompensacijas už pernai metus. Natūralu, kad realų pokyti derliaus – ar tai buvo 80 proc ar mažiau, nes parėjusių metų sausros metu buvo netekta apie 30 proc. derliaus, – įvertinsime ateinantį rudenį galbūt net žiemos metu, kai bus aišku, kiek grūdų ir už kiek parduota ir tt. Bus galima vertinti tuos nuostolius ir ieškoti lėšų iš Vyriausybės aruodų ir tuos nuostolius kažkaip kompensuoti. Bet aktyviai sakome Lietuvos ūkininkams, kad tai yra verslas , taip, jis yra specifinis, priklauso nuo klimato sąlygų bet tai yra verslas ir reikia ieškoti patiems galimybių kažkokiomis technologinėmis priemonėmis, laistymu ar kažkaip kitaip, renkantis kitas veisles ar draudimu, ar galbūt steigiant rizikų valdymo fondą, ką padaryti mes jau atvėrėme galimybę ir tuoj bus priimtas įstatymas, bandyti patiems valdyti tas rizikas.
Daugiau žiūrėkite laidoje „Dienos komentaras“.
