Tai jis teigė vienos potencialių būsimo atliekyno vietų – Kazlų Rūdos savivaldybės – politikams trečiadienį sukritikavus objekto vietos atrankos procesą bei šiame regione išrinktam parlamentarui Giedrius Surpliui pareiškus, kad dėl to nuogąstauja ir su Lietuva besiribojanti Latvijos Aukštutinės Dauguvos savivaldybė.
„Jie (latviai – BNS) buvo išreiškę viešą pranešimą spaudai, bet ne vietoje ir ne laiku. Mes po to su latviais pasišnekėjome, jie suprato, kad čia yra tik preliminarus vertinimas. Vis tiek mes, kaip Lietuva, pagal tarptautines konvencijas turime tokią teritoriją surasti Lietuvoje, patys turime išsispręsti. Radioaktyvios atliekos turi būti tvarkomos ten, kur jos susidaro, o ne eksportuojamos“, – BNS trečiadienį sakė S. Gentvilas.
„Bet koks derinimas vyks su jais irgi, arba su kaimyninėmis valstybėmis“, – pridūrė jis.
Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus. Jį įrengti planuojama iki 2068-ųjų,
Jam šiuo metu yra atrinktos 77 potencialios vietos 29-iose savivaldybėse. Daugiausia potencialių atliekyno vietų atrinkta pietvakarių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje.
Ilgaamžės radioaktyviosios nuo 2009 metų neveikiančios IAE, kurią planuojama uždaryti iki 2038-ųjų, atliekos dabar saugomos laikinose saugyklose. Vėliau jos bus perkeliamos į giluminį atliekyną.
