• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsimojo per artimiausią dešimtmetį apsaugoti 10 kartų daugiau miškų nei yra saugoma dabar. Tokiuose miškuose planuoja uždrausti ūkinę veiklą, o tūkstančiai hektarų miškų taptų neliečiami, užaugę medžiai virstų ne baldais, o tiesiog būtų paliekami supūti, miškai galiausiai užželtų krūmais. Medienos pramonės atstovai sako, kad toks įstatymas griauna šalies verslą, kurio sumokami mokesčiai sudaro dešimtadalį šalies ekonomikos. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsimojo per artimiausią dešimtmetį apsaugoti 10 kartų daugiau miškų nei yra saugoma dabar. Tokiuose miškuose planuoja uždrausti ūkinę veiklą, o tūkstančiai hektarų miškų taptų neliečiami, užaugę medžiai virstų ne baldais, o tiesiog būtų paliekami supūti, miškai galiausiai užželtų krūmais. Medienos pramonės atstovai sako, kad toks įstatymas griauna šalies verslą, kurio sumokami mokesčiai sudaro dešimtadalį šalies ekonomikos. 

REKLAMA

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Lietuvoje miškai padengia daugiau nei trečdalį visos šalies teritorijos – 2,2 milijono hektarų. Lyginant su gyventojų skaičiumi, vienam žmogui apytiksliai tenka truputį mažiau nei vienas hektaras arba nuo tūkstančio iki 4 tūkstančių medžių. Pastaruosius mažiausiai penkerius metus ūkinių miškų kirtimo apimtys nedidėja, nebent dėl sanitarinių kirtimų, kai reikia nukirsti kenkėjų pažeistus medžius. Plynai iškirstas plotas privalo būti atsodintas per trejus metus. Be to, medžių šalyje pasodinama kasmet vis daugiau. 

Aplinkos ministerija parengė ir Seimui pateikė miškų reformą, pagal kurią dalyje miškų būtų įvesti nauji draudimai ir ribojimai.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai reiškia, kad 2029 metais mes jau turėsime 10 procentų griežtai saugomų miškų, vietoje dabar esančio 1 procento“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

REKLAMA

Jei Seimas pritars, 10 procentų šalies miškų bus draudžiami kirtimai – 220 tūkstančių hektarų. Nebent įsiveistų kenkėjas. Plynieji kirtimai taip pat nebus leidžiami nacionaliniuose parkuose, kur yra ekologiškai svarbūs medžiai. Kitais atvejais verslui užtrenkiamos durys ir paliekama mažiau miškų pramoninei veiklai. 

„Tai reiškia, kad miškas pats gyvens savo gyvenimą“, – apibendrino S. Gentvilas.

Medienos pramonė priešinasi pokyčiams

Medienos pramonė stipriai priešinasi naujam miškų įstatymui, esą ministerijos siūlomi milžiniški apribojimais griaus šalies verslą, kuris kasmet generuoja apie 10 proc. BVP. O medienos pramonės gaminiai sudaro apie 4,2 milijardo eurų eksporto. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kauno aplinkos inžinerijos ir miškų kolega turi poligonus, į kuriuos galima nuvažiuoti ir pažiūrėti į teritoriją, kuri yra miškininko prižiūrima, ir į teritoriją, kuri nėra miškininko prižiūrima. Mano galva, Kariotiškių sąvartyne vaizdas yra geresnis“, – teigė „Lietuvos medienos“ vadovas Raimundas Bernotas. 

Stebisi verslas, kodėl ministerija tame pačiame rašte kalba ir apie ekologiją, ir apie prievolę aprūpinti šalies verslą mediena, tačiau ta pačia ranka verslui kenkia. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip kaip šiandien ūkininkaujama miškuose yra parodoma, kaip didžiausias blogis. Ant vienos rankos. Ant kitos rankos mes matome Dainų šventės reklaminius klipus ir rodo Lietuvos miškus. Pasižiūrėkite, kokie miškai. Tai čia yra tie miškai, kuriuos miškininkai prieš 60 metų pasodino ir išpuoselėjo“, – teigė R. Bernotas. 

„Balansas yra išlaikytas, tas pats 9-8 milijonų kietmetrių srautas bus patiektas medienos pramonei, šilumos sektoriui, baldų pramonei“, – tikina S. Gentvilas. 

REKLAMA

Privačių miškų savininkams vien tai, kad jie savo miškuose nekirstų medžių, valstybė mokės kompensacijas. Bendrai valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų kompensacijoms skirs virš trijų šimtų milijonų eurų.

„Galima meluoti, bet jie jau net nemeluoja. Už nusavintą turtą turi būti kompensuojama ir Konstitucija saugo privačią nuosavybę. Jie išsitraukia keletą sakinių iš Konstitucijos ir kalba, kad miško savininkas taip turi rūpintis gamtos apsauga. Per brūkšnelį „mes jums nieko nemokėsime“, – sakė R. Bernotas. 

REKLAMA

Medienos pramonė įsitikinusi, kad ministras pataikauja žaliesiesiems, kad jie esą balsuotų už jį artėjančiuose rinkimuose. Tačiau panašu, kad Gentvilo miškų įstatymas ir jiems ne prie širdies. Mat žalieji tikėjosi, kad ypač saugomų miškų bus net ne 10, o 40 ar net 50 procentų.

„Matot, žalieji Lietuvoje irgi nėra patenkinti tuo pasiūlymu. Tai nemanyčiau, kad čia tokia taktika yra. Aš kuo labiau esu pasipiktinusi, kad į įstatymą nebuvo paverstas nacionalinis miškų susitarimas“, – teigė Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė. 

Jei Seimas pritars, ypatingai saugomų miškų plotas išsiplės 10 kartų. Tokiuose miškuose jokia ūkinė veikla negalės būti vykdoma. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje. 

tv3.lt

Jei pasižiūrėt ir palyginti į palydovines foto prieš 30 metų ir dabar, tai miškų Lietuvoje beveik nebėra. Nebėra ką ir be saugoti. Tik plynės, kirtavietės. Matyt tokių kirtimų nėra buvę per visus istorijos laikotarpius. Kirsdavo per pirmą vokiečių okupaciją, antrą. Prie ruso, Lietuvos miškininkai saugojo, sodino, prižiūrėjo miškus, vežė medieną iš Sibiro. Yra katastrofa. Dar prie to prisidėjo ir reforma, išnaikino girininkijas, eiguvas, darbuotojus. Nebėra, kas kontroliuoja sanitarinę būklę, žievėgraužis mat užpuolė. Niekas nežvalgo. Vienu žodžių, jei kas miškuose ir pagerės, tai tik mūsų anūkai pamatys. Amen
Atvažiavo koks vokietis ir įsikūrė Lietuvoje baldų gamyklą, mes kertam savo miškus atiduodam jam medieną (aišku kai kas lobsta nuo to), o jis čia pasigamina baldus nes dar ir pigi darbo jėga, paskui išsiveža gaminius pas save.
Esant klimato kaitai beprociams reikia isvis uzdrausti kirsti miskus, nes ju po 5 metu neliks ir mes visi sudegsime, naikinami ne tik miskai bet ir visa kartu esanti fauna, uogos, grybai, augalai ir tt, tiesiog miskas paverciamas sachara ir neatsodinamas, tas alia atsodinimas labai jau juokingas, sukisa pigiausius sodinukus, jie per metus nudziuna ir miskas prakstiskai sunaikintas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų