Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos.
Temperatūrų skirtumas
„Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka.
Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula. Todėl šiemet, kaip būna neretai dėl švelnaus klimato, galima klevų sulą leisti ypač anksti“, – paaiškino J. Mingaila.
Po šalčių – saldžiausia
Šiuo metu vyriškio dienos ritualas – aplankyti klevus ir parsinešti sulos. Taip, sausį. Taip, sulos.
„Nieko keisto, kad sausį galime ragauti šviežios klevų sulos.
Medžių sula – nuostabiausias iš senų senovės Lietuvoje leidžiamas ir plačiai vartojamas gėrimas. Visada džiaugiuosi, kai pradeda bėgti sula. Man tai lyg pavasario pranašas.
Aišku, sausio mėnesį klevų sula nebėga kasdien, bet jau vis šis tas“, – džiaugėsi J. Mingaila.
Labai naudinga
Vyriškio teigimu, į sulos sudėtį įeina daugybė žmogaus organizmui svarbių mikroelementų, organinių rūgščių bei taninų.
Šis tautinio paveldo produktu pripažintas gėrimas garsėja ir kaip vaistas – tirpdo šlapimtakių akmenis, gerina medžiagų apykaitą, gali padėti nuo įvairiausių kitų ligų.
Būtina atminti
Svarbiausia žinoti, kad skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 metras nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 centimetrų, o jų gylis medienoje – 3 centimetrų. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 centimetrų.
Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos. Skylės užtepamos sodo tepalu ir įkalamas medinis kaištis, geriausia iš tokio paties medžio.
To nepadarius, gręžimo vietoje mediena gali pradėti gesti arba džiūti visas medis. Gyventojams, leidžiantiems sulą ne pagal minėtas taisykles, numatoma 10–30 eurų bauda.
