Tuo galėjo įsitikinti vilniečių šeima, iš kurios Vilniaus miesto savivaldybė bandė prisiteisti daugiau kaip 2,7 tūkst. eurų, kuriuos per kelerius metus išmokėjo kaip neįgalumo šalpos pensiją.
Kaip nurodoma galutiniame ir neskundžiamame Vyriausiojo administracinio teismo sprendime, istorija prasidėjo dar 2015 m.
Tada savivaldybės Socialinių išmokų skyrius vienam neįgaliam vilniečiui (sprendimas nuasmenintas, dėl to jo vardas ir pavardė neskelbiami) skyrė neįgalumo šalpos pensiją (šios rūšies išmoka skiriama netekus darbingumo ir neturint reikiamo darbo stažo).
2016 m. kito teismo sprendimu vyras buvo paguldytas priverstinio gydymo į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Tačiau po metų, 2017 m. rugpjūtį, savivaldybė informavo šį žmogų, kad jam skirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas.
Dar daugiau: vilniečiui išsiųstas raštas, kuriame pranešama ne tik apie išmokos mokėjimo nutraukimą, bet ir apie tai, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jam susidarė šalpos neįgalumo pensijos permoka ir priimtas sprendimas, kuriuo žmogus įpareigojamas per 30 kalendorinių dienų sumokėti neteisėtai gautą 2 708,16 euro šalpos pensijos permoką.
Tačiau šį sprendimą psichiatrinės ligoninės pacientas apskundė.
Svarbiausia – kas ką informuoja
Skundą pirmiausia nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Jį įtikino Vilniaus miesto savivaldybės argumentai ir įrodymai, kad tiek skiriant neįgalumo šalpos pensiją, tiek dar anksčiau paprastą šalpos pensiją, žmogus ne kartą buvo raštu informuotas apie jos skyrimo ir nutraukimo sąlygas, kurias nustato atitinkamas įstatymas.
Be kita ko, jame įtvirtinta nuostata, kad asmenims, kuriems paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, šalpos neįgalumo pensija negali būti mokama.
Įstatymas nustato šalpos išmokos gavėjo ar vieno iš jo tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos mokėjimui. Šie asmenys apie aplinkybes, turinčias įtakos šių išmokų mokėjimui, informuojami savivaldybės administracijos.
Taigi, pirmos instancijos teismas nusprendė, kad išmokos gavėjas ar jo globėjai turėjo informuoti savivaldybę apie tai, kad jam paskirtas gydymas Rokiškio ligoninėje. Tačiau to nepadarė, tai privalo grąžinti susidariusią permoką, nes savivaldybė įgyvendino savo pareigą informuoti.
Gudravo ar tik „pasimetė“ dokumentai?
Vis dėlto toks pirmosios instancijos teismo sprendimas ligoninėje gydomo žmogaus ir jo atstovų netenkino. Tad jie jį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
2019 m. gruodį paskelbtame galutiniame ir neskundžiamame sprendime trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad vertinant įstatymo reikalavimus, svarbiau ne tai, kad išmokos gavėjas informuotų savivaldybę apie pasikeitusias aplinkybes (paguldymą į ligoninę), bet apskritai, kad savivaldybė apie tai būtų informuota, kad tokia informacija disponuotų.
Pasirodo, Vilniaus miesto savivaldybė dar 2016 m. balandį gavo raštą iš Rokiškio ligoninės būtent apie to žmogaus gydymą. Taigi jai buvo žinoma apie pasikeitusias aplinkybes.
Kitaip nei pirmos instancijos teismas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad savivaldybės specialistų žinojimas apie žmogaus ligą daug svarbesnis nei tai, kad apie ją pranešė ne pats žmogus.
„Konkrečiu atveju reikalauti, kad pats pareiškėjas, besigydantis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, raštu praneštų savivaldybės administracijai apie pasikeitusias aplinkybes, būtų visiškai neobjektyvu“, – nurodė teismas.
Galiausia, teismas nusprendė patenkinti sergančiojo skundą, panaikino pirmos instancijos teismo ir Vilniaus savivaldybės sprendimą, kuriuo reikalauta grąžinti tariamai susidariusią permoką.
Paprastai kalbant, žmogui nereikės grąžinti pinigų. Savivaldybė žinojo apie jo paguldymą į ligoninę, tad galėjo imtis veiksmų anksčiau nutraukti išmokos mokėjimą ir jos permoka nebūtų susidariusi. Tačiau veiksmų nesiėmė, taigi pati kalta ir dėl to neturi teisės reikalauti pinigus grąžinti.
Į svarbiausią klausimą neatsakė
Kodėl Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, žinodami apie žmogaus paguldymą į psichiatrijos ligoninę, nenutraukė šalpos pensijos mokėjimo?
Į tokį naujienų portalo tv3.lt klausimą savivaldybės tarnautojai neatsakė. Taigi nesužinosime, kodėl pinigai išmokėti, nors taip būti negalėjo.
Atsiųstame komentare rašoma, kad šalpos pensijas nuo 2019 m. sausio 1 d. moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos padaliniai. Iki paskutinės 2018 m. dienos savivaldybė šalpos pensijas mokėjo apie 6,5 tūkst asmenų.
„Aplinkybės ir argumentai, kurie buvo reikšmingi nagrinėjant bylą ir pagrindė tiek atsakovo, tiek ieškovo pozicijas, jau yra išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas panaikintas“, – komentare tenurodė savivaldybė.
