„Nenustebinsiu jūsų, nemažai keliauju. Taip jau atsitiko, tai susiję su darbu. Ir kelionėse kokią žinią norime perduoti apie Lietuvą? Kad Lietuva yra sudėtingoje situacijoje. Ypatingai NATO partneriams tą mes kalbame. Kad Lietuva yra pavojingoje situacijoje. Dažnu atveju vežiojuosi žemėlapį, rodau, kur yra Suvalkų koridorius (nors nemėgstu to pavadinimo, nes koridorių sukurtų tik mūsų priešininkas). Matau labai daug nustebusių akių, žmonų, kuriems mūsų geografijos ypatumai yra naujas dalykas. Pasakoju apie tai, kokia yra strateginio gylio problema, kad mes neturime kur atsitraukti, mus apsupti yra labai lengva, mes esame jau apsupti – iš vienos pusės Kaliningrado, iš kitos Baltarusijos“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Politikas Lietuvą lygino su Vakarų Berlynu Šaltojo karo metais, kai pusė miesto buvo apsuptas priešininkų ir realiai jį gynė tik Vakarų Berlyno brigada su 90 amerikietiškų tankų, nes daugiau tiesiog nebuvo, kur sustatyti šių karo mašinų.
„Grįžkim dabar namo ir atsakykim į klausimą, ką mums pavyko pasiekti per paskutinius metus, 14 mėnesių karo. Padarykim savo galvose auditą. Ar nėra taip, kad mes sakydami savo partneriams, pasakodami apie Vakarų Berlyną, esame Fukujamos istorijos pabaigos paradigmoje? Vis tiek bus gerai. Vis tiek bus gerai, vis tiek mus kas nors išgelbės, ateis kas nors, padės. O gal net niekas nepuls, gal ukrainiečiai rusus įveiks taip stipriai, kad daugiau mums nieko nebereikės daryti? Ar mes nesame pametę to grėsmės pojūčio?“, – klausė partijos pirmininkas.
G. Landsbergis priminė, kad Rusija planuoja didinti karinį buvimą prie rytinio NATO flango ir pastatyti ten dešimtis divizijų. Pasak politiko, šiuo metu Lietuva yra iš tiesų yra Vakarų Berlynas, kuris neturi Vakarų Berlyno brigados ir 90 tankų.
„Ar mūsų žinia yra vieninga ir aiški? Kad tai yra būtina, gyvybiškai, kad mes, mūsų vaikai, mūsų verslai, kurie čia įkurti, tie, kuriuos mes čia prisikvietėme, kad jie bus čia saugūs. Kad jie čia gali planuoti savo gyvenimus, ne iki rytojaus, ne iki kitų rinkimų, bet dešimtmečiams. Ar mes patys esame tą aiškiai pasakę? Ar nesusiginčijom siųsdami žinią partneriams, kodėl mums tai yra taip svarbu?“ – pastebėjo politikas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra pasirašę komunikatą, pagal kurį Lietuvą turi dengti mūsų šaliai priskirta Vokietijos brigada, tačiau kilo nesutarimų. Lietuva siekia, kad mūsų šalyje atsirastų visa vokiečių brigada, bet Vokietija kol kas dislokavo tik priešakinį vadovavimo elementą ir nenori atsiųsti visos brigados, mat Vokietijos ginkluotųjų pajėgų būklė ir šiaip yra apverktina, ši šalis po Šaltojo karo neskyrė pakankamai dėmesio ginkluotųjų pajėgų stiprinimui.
Lietuva taip pat viduje ne itin sutaria: užsienio reikalų ministras G. Landsbergis yra linkęs itin spausti partnerius, sakyti, kad esame ypatingai pavojingoje situacijoje, o krašto apsaugos ministras A. Anušauskas yra linkęs pateisinti vokiečius, suprasti sunkią jų padėtį, nenori taikyti stipraus spaudimo.
„Aš atsiprašau, bet karo akivaizdoje, tokio priešininko akivaizdoje aš kartais galiu prarasti mandagumą dėl to, kad aš kalbu apie savo vaikų, jūsų vaikų gyvybes ir ateitį, dėl to atleiskite, jei kartais pasirenku griežtesnį žodį“, – šis G. Landsbergio pripažinimas buvo pasitiktas plojimais.
„Norėčiau, kad kalbėdami apie tai, ko mums reikia iš partnerių, pasakytume, ką mes patys padarysime dėl to. Kad nebūtų jokios dvejonės, kad mes investuosime į infrastruktūrą kiek reikės, skolinsimės, jeigu reikės, dirbsime dar daugiau, jeigu reikės, sunešim tuos pinigus tam, kad Lietuva būtų apginta. Kol kas aš to iki galo dar nematau“, – pastebėjo G. Landsbergis.
Pasigedo diskusijos apie šauktinius
Partijos pirmininkas pabrėžė nelabai regintis ir diskusijos apie šauktinius. „Nematau diskusijos ir apie šauktinius. Aš žinau, kad ji yra nepopuliari. Tai leiskite man, kaip su populiarumu susitvarkiusiam žmogui, pakalbėti šia tema šiek tiek“, – sakė G. Landsbergis taip savikritiškai pajuokaudamas apie savo nepopuliarumą.
Lietuvos ginkluotosios pajėgos yra mišrios: dalį sudaro profesionalioji kariuomenė, dalį savanoriai, dalis asmenų yra šaukiama privalomajai pradinei karo tarnybai, kitą dalį sudaro aktyvusis rezervas. Kasmet į tarnybą pašaukiama vos 3,4 tūkst. jaunuolių.
Krašto apsaugos ministerija yra pristačiusi šaukimo reformą, pagal kurią 2030 m. apie 2030-uosius metus tikimasi turėti 15,5 tūkst. profesionalų, 6,3 tūkst. savanorių ir apie 5 tūkst. šauktinių, o aktyvųjį rezervą padidinti iki 47,4 tūkst. Tačiau po pristatymo jokių aktyvių veiksmų daugiau nebuvo atlikta, reforma nėra atnešta į Seimą.
Šiuo metu apie 13 tūkst. arba 58 proc. yra profesionalios karo tarnybos kariai, apie 5,8 tūkst. arba ketvirtadalis – savanoriai ir apie 3,8 tūkst. šauktiniai, kurie sudaro 17 proc. pajėgų. Šiuo metu aktyvusis rezervas sudaro 25,9 tūkst. karių.
„Nė viena valstybė, kuri yra tokioje geopolitinėje situacijoje, neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės. Suomija, Izraelis, Pietų Korėja. Labai sunkiai randu argumentus paaiškinti ten kolegoms, sakydamas ir pasakodamas apie situaciją, kodėl mes to dar neturime. Sakau taip, mes kėlėme, aš kėliau klausimą, mes turime savo partijos programoje, bet sako: tai diskusija pas jus yra, visi apie tai kalba? Na, jūs pasakykite“, – pastebėjo G. Landsbergis.
„Pasidarykim sau rekolekcijas, iškelkim pasvarstymui, pasidarykim auditą: ar kalbam? Įsirašėm į partijos programą. Ar tiesiog nusprendėm, kad gal dabar mums nelabai paranku, nes gal dar kas nors kur nors bus išrinktas po to?“ – teigė politikas. Tai buvo paslėpta apeliacija A. Anušauskui, mat šis politikas yra ganėtinai populiarus ir apie jį kalbama kaip apie potencialiai įmanomą kandidatą prezidento rinkimuose.
G. Landsbergis, be kita ko, minėjo labai nustebęs, kai diskusija dėl įtvirtinimų pasienyje, kurie karo atveju trukdo judėti sunkiajai priešo technikai, virto politine, o institucijos nusprendė, kad to daryti nebūtina. „Galėčiau vardinti, vardinti ir vardinti. Man atrodo, kad visa tai atsispiria pirmiausia nuo mūsų grėsmės suvokimo. Jeigu mes savo partneriams, savo pasauliui sakome, kad esame grėsmingoje situacijoje, tai vieno prašau – padarykime patys viską, kad tas mūsų prašymas atitiktų mūsų pačių padarytus darbus“, – sakė politikas.
Europiniai dar šildo prie lovio vagis
