Antrajame etape abiturientai galėjo pretenduoti į likusias 1 273 laisvas valstybės finansuojamas vietas ir 11 studijų stipendijų vietų universitetinėse studijose, 1 574 laisvas valstybės finansuojamas vietas ir 53 studijų stipendijų vietas koleginėse studijose.
Daugiausiai kvietimų – iš Vilniaus universiteto
Daugiausiai pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose universitetuose – Vilniaus universitete (235), Vilniaus Gedimino technikos universitete (74) bei Vytauto Didžiojo universitete (63). Daugiausiai pakviestų į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose – VU (302), VGTU (197) bei VDU (163).
Kolegijose daugiausiai kvietimų į valstybės finansuojamas vietas išdalino Vilniaus kolegija (244), Kauno kolegija (197) bei Klaipėdos valstybinė kolegija. Daugiausiai pakviestų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose kolegijose: Socialinių mokslų kolegijoje (661), Kauno kolegijoje (203) ir Vilniaus kolegijoje (158).
Auga VGTU populiarumas
Nors praktiškai visi universitetai šiemet gausiai kvietė studijuoti nemokamai, kitokia situacija su valstybės nefinansuojamomis studijomis. Labiausiai stojančiųjų studijuoti mokamai skaičius augo VGTU – pernai už studijas mokėti panoro 53 studentai, šiemet – jau 197. Augimas matomas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kur pernai už studijas mokėti norėjo 69 studentai, o šiemet – 125.
Tačiau kur kas mažiau studentų nei pernai nori mokėti už studijas Lietuvos sporto universitete (pernai 56, šiemet – 33) bei Šiaulių universitete (pernai 13, šiemet – 4).
Nenori mokėti už mokslus kolegijoje
Kolegijose šiemet taip pat matomi reikšmingi pokyčiai. Labiausiai augo pakviestų nemokamai studijuoti Vilniaus kolegijoje – pernai tokių studentų buvo 122, šiemet – 144. Nuo 98 pernai iki 197 šiemet augo ir pakviestų nemokamai studijuoti Kauno kolegijoje skaičius.
Kur kas dramatiškiau atrodo stojančiųjų į mokamas studijas kolegijose skaičių pokytis – šiemet, lyginant su pernai, beveik visose kolegijose krito už studijas norinčių mokėti studentų skaičius.
Didžiausią pokyti išgyveno Vilniaus kolegija, kur pernai už mokslus mokėti norėjo 297 studentai, o šiemet – 158. Kauno kolegijoje į valstybės nefinansuojamas vietas pernai įstojo 283 studentai, šiemet – 203.
Gerokai krito Kauno technikos kolegijos mokamų studijų populiarumas (2018 m. – 58, 2019 m. – 23), taip pat – Klaipėdos valstybinės kolegijos (2018 m. – 122, 2019 m. – 79), Panevėžio kolegijos (2018 m. – 51, 2019 m. – 19), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (2018 m. – 57, 2019 m. – 17).
Daugiau stojančiųjų
Šiemet antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų nei pernai: šiemet 6 798, pernai – 5 831 asmuo. Taip pat nežymiai augo pakviestų studijuoti jaunuolių skaičius (2019 m. 3 839, 2018 m. – 3 279).
„Šiemet antrajame pagrindinio priėmimo etape dalyvavo daugiau stojančiųjų, mat, priešingai nei ankstesniais metais, savo prašymus galėjo registruoti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape. Šiame etape jie galėjo įtraukti pageidavimus ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas studijų vietas“, – sako LAMA BPO prezidentas profesorius Pranas Žiliukas.
Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas pakviesti 1 278 asmenys (2018 m. – 834): universitetuose 572 (2018 m. – 473), kolegijose 706 (2018 m. – 361).
Studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose pakviestas 2 561 stojantysis (2018 m. – 2 445): universitetuose – 1 079 (2018 m. – 842), kolegijose – 1 482 (2018 m. – 1 603).
Sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis pakviestieji studijuoti galės nuo rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 8 d. 17 val.