aukštosios mokyklos

Penktadienį vidurdienį pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, ketinimą studijuoti pareiškė beveik 26 tūkst. žmonių. „Šią akimirką yra pateikta 25,9 tūkst. prašymų“, – BNS patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) atstovė Erika Vaitkūnienė. LAMABPO pateiktais duomenimis, iš visų pateikusių prašymus 15,1 tūkst. turi teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas, iš jų 9,9 tūkst. yra šiemetiniai abiturientai.

Penktadienį vidurdienį baigiasi priėmimas į aukštąsias mokyklas, ketinimą studijuoti pareiškė beveik 25 tūkst. asmenų. Iki ketvirtadienio vakaro priėmimo sistemoje buvo registruota 24,8 tūkst. prašymų, daugiau negu pusė iš jų – 13,2 tūkst. – yra šių metų abiturientai, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst.

„Reitingo“ žurnalų autoriai sudarė 2022 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Vertinta, keliose aukštųjų mokyklų studijų kryptyse geriausiai parengti bakalauro ir magistrantūros studentai. Lyderių pozicijos nesikeičia – jas užima tos pačios ugdymo įstaigos. Tiesa, atotrūkis tarp pirmas ir antras vietas užimančių universitetų ir kolegijų – ryškus. Žurnalo „Reitingai“ autoriai trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.

Penktadienį į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai abiturientai Kaune laikys nacionalinį stojamąjį testą į Ukrainos aukštąsias mokyklas. Stojamasis testas reikalingas visiems ukrainiečiams, norintiems studijuoti pirmosios pakopos arba vientisosiose studijose Ukrainos aukštosiose mokyklose.

Kasmet Lietuvoje aukštosiose mokyklose studijų programų didėja, tačiau toli gražu ne visos jos atitinka keliamus standartus, kurie yra pagrįsti taikomaisiais tyrimais. Tam, kad būtų gerinama aukštojo mokslo studijų kokybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujausias studijų ir mokslo įstatymo pataisas. Jas ketvirtadienį Seime pristatė ministrė Jurgita Šiugždienienė. „Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose.

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2022 m. Vienintelė naujovė – stojant į teologijos programas privalomas stojamasis egzaminas, rašoma pranešime spaudai.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Šiemet per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas 2109 jaunuoliai registravosi studijuoti ugdymo studijų programas, tačiau beveik ketvirtadalis jų neatvyko į motyvacijos vertinimą.  Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas. Prašymus pateikti dar galima iki vidurdienio. Iki ketvirtadienio bendrojo priėmimo sistemoje užsiregistravo per 33 tūkst. asmenų, pateikta 24,5 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki vasario pabaigos pratęstas karantinas nebūtinai bus toks koks yra dabar ir bus svarstomi karantino atlaisvinimai. Ministrė pirmininkė ketvirtadienio rytą teigė, kad mokyklos ir kirpyklos bus atidaromos panašiu metu. „Žinių radijo“ eteryje I. Šimonytė patvirtino, kad dabar yra laukiama, kol įsitvirtins naujų atvejų per dieną kitimas ir gerėjant situacijai atsiras pagrindas svarstyti atlaisvinimus.

Kasmet įvairiais karjeros keliais pasukti norintys abiturientai suka galvą, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Ne paslaptis, kad skirtingos aukštosios mokyklos skirtingai paruošia įvairių profesijų specialistus. Todėl portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kurie universitetai ir kolegijos pirmauja pagal bakalaurų ir magistrų parengimą. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristatė geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą pagal tai, kaip jos paruošia bakalauro ir magistro specialistus.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad skirstant lėšas aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijai, esminis kriterijus buvo tai, ar jos užtikrina minimalaus stojimo balo reikalavimą visiems studentams. Pasak ministro, pradžioje tarp kriterijų skirstant 9 mln. eurų, buvo ir  renovuotinų patalpų plotas bei studentų skaičius.

Dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus, pirmadienį skelbia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Lietuvos aukštosios mokyklos baigė antrąjį pagrindinio priėmimo etapą. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų, o daugiausiai kvietimų nemokamoms studijoms išdalino Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija. Vis dėlto matyti, kad krinta mokamų studijų kolegijose populiarumas.

Aukštosioms mokykloms pasirašius sutartis su pakviestais studentais, paaiškėjo, kad universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų.

Atostogų metu laisvalaikį praturtinti gali ne tik knygos, filmai ar kelionės, bet ir savanorystė – galimybė įgyti karjerai ir asmenybės vystymuisi naudingos patirties, padedant spręsti visuomenei aktualias problemas. Galima rinktis iš kelių savanorystės formų: savanoriškos veiklos ir savanoriškos tarnybos, vietinės, nacionalinės ir tarptautinės, trumpalaikės arba ilgalaikės savanorystės.

Prasidėjus stojamųjų egzaminų sesijai, motyvacijos vertinimui į pedagoginės krypties studijas užsiregistravo 629 stojantieji, pirmadienį praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tai – 70 kandidatų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Motyvacijos vertinimai prasidės birželio 27 dieną, tad stojančiųjų skaičius gali dar padidėti.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias Lietuvos mokyklas prasidės birželio 1 dieną. Būsimų studentų laukia naujovės. Viena jų nustebino net ilgametę patirtį turinčius aukštųjų mokyklų atstovus. Šiemet norintiems gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.

Vis daugiau studentų išdrįstant prabilti apie aukštosiose mokyklose iš dėstytojų patiriamą seksualinį priekabiavimą, šalies universitetų atstovai kartu su švietimo ir mokslo ministre diskutavo, kaip galima padėti studentams. Studentai, akademikai ir parlamentarai vieningai sutaria, kad universitetuose labiausiai trūksta profesionalios psichologinės pagalbos.

 Ketvirtadienį universitetai ir kolegijos baigia pasirašyti sutartis su būsimais pirmakursiais, pakviestais studijuoti per bendrojo priėmimo pirmąjį etapą. Šiame etape studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst. studentų, iš jų valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose – per 14 tūkstančių. Suvedus pirmojo etapo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šeštadienį sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų - lyginant su pernai metais, tiek stojančiųjų, tiek pakviestųjų studijuoti mažėja. Kaip pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys - tai yra 3 proc. mažiau nei pernai, kuomet jų buvo 14 516. Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 14 proc.

Studijų programas besirenkantys būsimieji studentai dažnai savo karjerą tapatina su prestižu, pinigais ar stengiasi atitikti visuomenės diktuojamus stereotipus.

Antrą kartą paskelbtame Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge (QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia, EECA) Vilniaus universitetas (VU) pakilo per 13 pozicijų ir užėmė 19 vietą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) atsidūrė 45 vietoje, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 50, šimtuke taip pat išsilaikė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 77 vieta, o Klaipėdos universitetas (KU) – dalinasi 121-130 vietą.

Didžiausių Lietuvos universitetų rektoriai vienijasi ir  kyla į kovą su Švietimo ministerija. Profesoriai siūlo uždaryti didžiąją dalį aukštųjų mokyklų ir perpus rėžti universitetuose studijuojančiųjų skaičių. Krentančią mokslo kokybę gelbėti bandančius akademikus ministrė ramina ir kviečia sėsti prie bendro stalo. Vilniaus universiteto biblioteka. Nė nepasibaigus pirmajam naujųjų mokslo metų mėnesiui – pilna studentų. Šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 40 procentų gyventojų.

Vos ketvirtadalis teisę baigusių studentų dirba pagal specialybę. Tokią statistiką galima grįsti elementariu faktu – panašias studijas renkasi per daug jaunimo, o aukštosios mokyklos tokią galimybę suteikia. Švietimo ir mokslo ministerija dar pernai universitetams pasiūlė taikyti minimalų stojamąjį balą, tačiau siūlymu pasinaudojo ne visos mokymosi įstaigos.

Net keturios Lietuvos aukštosios mokyklos pateko į antradienį paskelbtą tarptautinį universitetų reitingą „2015/16 QS World University Rankings“. Iš viso jame susirikiavo 800 geriausių pasaulio universitetų. Vilniaus universitetui skirta rekordiškai aukšta vieta. Jis pateko tarp 501–550 pozicijų. Pernai šiame reitinge VU buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų.

Pagrindiniame ture studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose kvietimų negavę ir papildomame priėmime dalyvavę studentai šiandien sužinojo rezultatus. Šiais metais papildomo priėmimo prašymus studijuoti užpildė 6 291 stojantysis. Konkurso sąlygas tenkino 5 886 asmenys. Iš jų 1 333 pagrindiniame priėmime nedalyvavo.

Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas itin aktyvūs ir paskutinei akimirkai sutarčių sudarymo nepalieka. Išankstiniais Vilniaus universiteto duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sudaryta 40 procentų sutarčių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto duomenimis, – net apie 60 procentų sutarčių.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) netinkamai planavo ir vykdė statybų bei remonto darbus, konstatavo šių aukštųjų mokyklų auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Kaip pranešė valstybės auditoriai, perkant šias paslaugas abiejose švietimo įstaigose buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat nustatyta įvairių pažeidimų nuomojant patalpas ir kitą turtą.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iki priėmimo į aukštąsias mokyklas liko mažiau kaip pusmetis. Abiturientų šiemet laukia nemažai naujovių: stojantieji turės labiau apsispręsti, kokią specialybę rinktis, nes sunkėja patekimo į universitetus sąlygos. Keturios dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų būsimuosius studentus vilioja naujomis studijų programomis, studentišku gyvenimu ir karjeros galimybėmis.

 Minimalus balas, be kurio asmenys nebūtų priimami į universitetus, gali būti įvestas jau kitąmet, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Antradienį susitikę prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras ir aukštųjų mokyklų rektoriai sutarė, kad toks slenkstis galėtų pakelti mokslo kokybę ir yra reikalingas. Jis būtų įvestas Švietimo ir mokslo ministerijos sutartimis su universitetais.

 Prasidėjus naujiems mokslo metams studentai su negalia turi savo aukštosioms mokykloms pateikti dokumentus tikslinei išmokai (520 Lt per mėnesį) gauti. Šias išmokas gali gauti studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Europos socialinio fondo remiamą projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“ įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais – 36 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

 Pagrindiniai konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas 2016 m. skaičiavimo principai išliks tokie patys kaip 2014 ir 2015 m. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 m. tvarką. Kaip ir dabar, 2016 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų brandos egzaminų rezultatus.

 Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pagerino savo pozicijas pasauliniame aukštųjų mokyklų Webometrics reitinge. Remiantis naujausiais duomenimis, universitetas į priekį pasistūmėjo daugiau nei šimtu pozicijų ir yra laikomas atviresniu, matomesniu, įtakingesniu. Reitinge, kuriame įvertinti 20 tūkst.

Žinių radijas Pirmadienį baigiasi papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose bei kolegijose liko beveik 3,5 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas „Žinių radijui“ sakė, kad kvietimai studijuoti bus paskelbti trečiadienį.

Penktadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiame bendrojo priėmimo etape bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Papildomame priėmime gali dalyvauti tie, kurie užsiregistravo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 21 dienos.

Žinių radijas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA ) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet buvo tikimasi prastesnių rezultatų nei praėjusiais metais, tačiau rezultatai buvo kitokie. Sistemoje užsiregistravo 39 tūkst. 700, o tai yra tik 1 tūkst. mažiau nei 2013 m. . Tai rodo, kad norinčiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose yra gana daug. „Šiuo metu konkurse dalyvauja 35 tūkst. 10 asmenų. Skaičiai tikrai džiuginantys, nes tai yra tikrai daug.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Pirmadienio vakarą baigiasi prašymų studijuoti priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki 17 val. bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje stojantieji dar gali pateikti savo prašymus. Iki to laiko taip pat reikia pristatyti visus reikalingus dokumentus. Ar įstojo ten, kur nori, abiturientai sužinos liepos 25 d., penktadienį.

Šiuo metu Lietuvoje yra dvidešimt universitetinių aukštųjų mokyklų, siūlančių savo magistrines studijų programas tiems, kurie toliau nusprendžia siekti akademinių aukštumų ar pagilinti žinias tam tikroje srityje. Galvojantys, kur stoti, neretai pastebi, kad nemažai jų – labai panašios viena į kitą, besiskiriančios ne dėstomais dalykais, o programų pavadinimu.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

Artėjanti vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę? Doc.

Lietuvos universitetai ir kolegijos pakankamai neatsižvelgia į darbo rinkos poreikį ruošiant specialistus, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Pastebėjome, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos vis dėlto neatsižvelgia į darbo rinkos poreikį ruošiant specialistus“, - interviu LRT radijui sakė premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie praėjusią savaitę Ukmergėje vykusį susirinkimą su profesinių įstaigų ir darbdavių atstovais.