Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė konstatavo, kad stabligės bakterija yra labai paplitusi ir gali labai ilgai išlikti dirvožemyje.
„Stabligės bakterija yra ypatinga – gali daugintis ir išgyventi terpėje, kurioje nėra deguonies. Ji išlieka atspari išorinei aplinkai – saulei, karščiui, šalčiui, nes sugeba pagaminti sporas.
Bakterija geba gyventi beorėje erdvėje nuo kelių iki kelių dešimčių metų. Šis sukėlėjas paplitęs labai plačiai, nebegalime atskirti miesto, kaimo, ten, kur vyksta žemės ūkis ar jo nevyksta.
Žmonės ir mieste mėgsta tvarkyti gėlynus, turi sodus, darželius miesto teritorijose, o visur, kur yra dirvožemis, ten galimai gali būti ir stabligės sukėlėjų. Juos platina gyvūnai su fekalijomis, tai pat juos išskiria ir žmogus. Tai jei daržai, šiltnamiai, kur augmenija reikalauja tręšimo, jei yra tręšiama gyvūnų mėšlu, rizika, kad gali patekti stabligės sukėlėjas, yra dar didesnė“, – įspėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Nuo spazmo gali lūžti kaulai ar dantys
Epidemiologės aiškinimu, užsikrėsti stablige galima esant ir mažiausiam sužeidimui.
„Jei įvykus didesnei traumai ar mažesniam sužeidimui – žaizda gali būti bet kokio dydžio – ten yra žemių ir su sporomis į organizmą pateks sukėlėjas, bakterija pradės gaminti tam tikrą nuodą, vadinamą egzotoksinu, kuris ir paveikia įvairias žmogaus nervų sistemos struktūras“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Pasak jos, sukėlėjui paveikus nervų sistemą sukeliami tokie raumenų spazmai, kad gali net lūžti kaulai ar dantys.
Stabligės bakterija yra ypatinga – gali daugintis ir išgyventi terpėje, kurioje nėra deguonies.
„Priklausomai nuo tos raumenų vietos, kur buvo žaizda, kurias vietas daugiausiai pakenkė egzotoksinas ir koks jo kiekis ten pateko, nuo to priklauso ir ligos pobūdis – ar tie spazmai, traukuliai būna didesni, ar mažesni, kokį plotą apima ir pan.
Tie spazmai gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir yra tokie stiprūs ir skausmingi, kad tuo metu net gali lūžti kaulai. Jei tai paliečia kramtomuosius raumenis, gali lūžti net dantys. Taigi liga nėra paprasta“, – komentavo NVSC atstovė.
Inkubacinis laikotarpis gali trukti net iki mėnesio
Ji akcentavo, kad įvykus bet kokiai traumai – nesvarbu, gili žaizda ar ne, jei buvo sąlytis su dirvožemiu ir bakterija galimai galėjo patekti į organizmą, būtinai reikia kreiptis į medikus.
„Aišku, pačiam žmogui visada prieš tai rekomenduojama tekančiu vandeniu išplauti, dezinfekuoti žaizdą, o tada kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta žaizdos rizika ir galimybė, ar žmogus galėjo užsikrėsti. Tada yra skiriama pagalba“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Prasideda erkių sezonas: patarimai, kaip nuo jų apsaugoti augintinius:
Ji pasakojo, kad stabligės bakterija yra gydoma antibiotikais, taip pat yra suleidžiama vakcina ir imunoglobulinas arba serumas. Jei yra traukuliai, raumenų spazmai, skausmai, taikomas simptominis gydymas.
„Jei žmogus yra sunkesnės būklės, visada naudojamas skysčių atkūrimo balansas. Be to, reikia nepamiršti, kad ligos inkubacija gali trukti ne tik kelias dienas, bet savaitę ar net mėnesį. Taip kad jei atsitiko kažkokia bėda, susižeidimas, manau, nereikėtų laukti, bet geriau anksčiau konsultuotis su mediku ir bus priimti vieni ar kiti sprendimai“, – patarė epidemiologė.
Jei ligos eiga sunki ir žmogus išgyveno, pažeidus nervų sistemą gali būti ir liekamųjų reiškinių. „Aišku, jie turi gydymą ir žmogus turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų“, – pridūrė specialistė.
Ji nurodė, kad per pastarąjį dešimtmetį registruota 14 stabligės atvejų ir 5 mirtys: „Mirusieji buvo vyresnio amžiaus, kurie mėgo ilgiau užsiimti žemės ūkio darbais. Kai darbas su augmenija yra dažnesnis, imuninė sistema sunkiau kovoja su stabligės sukėlėju.“
Užsikrėtė basas dirbdamas šiltnamyje
Paklausta, kaip būtų galima apsisaugoti nuo stabligės, D. Razmuvienė konstatavo, kad sunku įvardyti vieną patarimą.
„Su žeme, dirvožemiu labai plačiai esame susiję. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra buvę užsikrėtimo atvejų žmogui basomis kojomis dirbant šiltnamyje. Kojos dažnai gali turėti įvairių mikrotraumų, įtrūkimų, o šiltnamyje augalai gali būti tręšiami gyvūnų mėšlu.
Ir taip atsitiko, kad žmogus užsikrėtė basomis kojomis dirbdamas šiltnamyje. Tad dirbant su dirvožemiu turėtų būti naudojamos tinkamas apavas, pirštinės“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje yra buvę užsikrėtimo atvejų žmogui basomis kojomis dirbant šiltnamyje. Kojos dažnai gali turėti įvairių mikrotraumų, įtrūkimų, o šiltnamyje augalai gali būti tręšiami gyvūnų mėšlu.
Paklausta, ar rizika užsikrėsti yra net ir balkone sodinant gėles, pašnekovė konstatavo, kad kitą kartą išties nėra žinoma, kokias žemes žmogus naudoja:
„Jei į žaizdą papuola dirvožemio, ten galimai gali būti bakterijų. Jei žmonės balkone sodina gėles, esu tikra, visi naudoja ir pirštines, o atsitikus kažkokiai traumai, net nedidelei, žaizda turėtų būti išplaunama tekančiu vandeniu su muilu, naudojamas dezinfektantas ir, jei žaizda neatrodo tokia paprasta, kreipiamasi į medikus.“
Nemokamas skiepas – ir suaugus
D. Razmuvienė priminė, kad skiepas nuo stabligės yra įtrauktas į vaikų skiepijimo kalendorių, tačiau skiepą reikėtų atnaujinti ir jau suaugus:
„Iki 2 metų amžiaus kartu su kitomis vakcinomis vaikai pagal vaikų profilaktinį skiepijimo kalendorių skiepą nuo stabligės gauna 4 kartus. Toliau 6–7 metų vaikams atliekama palaikomoji skiepo dozė, dar vėliau skiepijama būnant 15–16 metų. Tada po 10 metų – nuo 25–26 metų kas dešimt metų yra valstybės finansuojama vakcina kartu su difterijos komponentu.
Šia vakcina gali pasiskiepyti bet kuris Lietuvos gyventojas, kuris priklauso tai amžiaus grupei. Bet jei jis nesiskiepijo, neatsimena savo skiepų, gali kreiptis ir jaunesniame amžiuje, nebūtinai sulaukęs 25 metų ir pasiskiepyti nuo difterijos-stabligės“, – aiškino epidemiologė.
Pašnekovė įspėjo, kad stablige užsikrėsti galima ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse. „Ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose stabligė yra labai paplitusi. Dabar yra atostogų, kelionių sezonas, galimos įvairios traumos, tad, manau, reikėtų pasirūpinti ir pasiskiepyti nuo stabligės“, – ragino ji.
