Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, gydytojas Voldemaras Giedrimas pasakojo, kad kartu su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir Vytauto didžiojo universiteto Lietuvoje turbūt pirmą kartą įvertino, kaip ilgesnis – penkių dienų – badavimas veikia organizmo fiziologinius ir psichologinius rodiklius.
Tyrime dalyvavo sveikos vidutinio amžiaus moterys. Tokia grupė pasirinkta dėl kelių priežasčių. „Vienas labai paprastas dalykas – moterys labiau domisi savo sveikata ir tokią tiriamųjų grupę lengviau surinkti, nes moterys dažniau kreipiasi į medikus, labiau rūpinasi savo sveikata.
Kita priežastis yra ta, kad mes norėjome paimti tokią vienalytę grupę. Kaip žinia, hormonai, ypač lytiniai, tiek tiriant vyrus, tiek moteris gali šiek tiek iškreipti tyrimo rezultatus. Bet ateityje žadame turėti mišrią grupę, netgi vyrų grupę, o ateityje dar galvojame patyrinėti, kaip badavimas veikia tuos žmones, kurie tai daro pirmą kartą, o kurie badavimą praktikuoja ilgesnį laiką“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Tyrė, kaip 5 dienų badavimas veikia organizmą
Gydytojo aiškinimu, iš esmės buvo tyrinėta, kaip kūnas ir protas reagavo į 5 dienų badavimą, kai nėra nieko valgoma, o galima gerti tik vandenį.
„Visų pirma tyrinėjome fiziologinius procesus – vertinome kūno sudėties analizę, kiek žmogus turi riebalų, kaip kaupia vandenį, kiek yra raumenų, kur kaupiasi riebalai. Tai yra tai, ką mes matome net išoriškai. Kitas labai svarbus dalykas yra tai, ko negalėjome pamatyti paprasta akimi, todėl tyrėme kraują, ten ieškojome tam tikrų hormonų“, – kalbėjo V. Giedrimas.
Vienas jų yra insulinas – jei kiekis padidėja, jis gali būti laikomas ligų ir senėjimo hormonu. „Tyrėme ir kitus hormonus, stebėjome uždegimo mediatorius. Jeigu kraujyje yra daug uždegimo mediatorių, tikėtina, kad žmogus turės daugiau lėtinių ligų, dažniau sirgs ir jo gyvenimo trukmė, turbūt bus trumpesnė.
Labai svarbi buvo ir emocinė pusė, nes reikia išsiaiškinti, ar mūsų emocijos, gyvenimo pasitenkinimas, stresas, asmenybės bruožai, galbūt emocinis intelektas ir nuotaika taip pat turi įtakos badavimo rezultatams. Tai reiškia, moterys 5 dienas gėrė vandenį, nieko nevalgė ir pagal tam tikras apklausas vertinome, kaip pasikeitė jų psichologinė būklė prieš ir po badavimo“, – pasakojo mokslininkas.
Koks badavimo poveikis kūnui?
Kalbėdamas apie tai, kaip kūnas priima badavimą, pašnekovas apibendrino trumpai: „Organizmas reaguoja pozityviai. Tai reiškia, kad sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, dažnai, net jei jis būna per didelis, grįžta į pradinę normą. Bet ne gliukozė mums buvo svarbiausia, o kasos gaminamas hormonas insulinas, nes insulino padidėjimas sukelia taip vadinamą insulino rezistenciją, riebalų kaupimą ir viso organizmo uždegimą.
Kitaip tariant, badaujant insulinas krinta žemyn ir mes mažiname viso organizmo uždegimą. Taigi pamatyti šitą pokytį yra labai svarbu. Po 5 dienų badavimo insulinas statistiškai reikšmingai sumažėjo ir tai tikrai yra labai geras rezultatas, kurio, beje, ir tikėjomės. Taigi per tą vadinamą „poilsį“ pagerėja insulino jautrumas, tai reiškia, užtenka mažo kiekio insulino, kad jis „atidarytų“ ląstelę ir į ją suleistų gliukozę. Nes jeigu yra aukštas insulinas, dažnai jis yra nejautrus“, – aiškino V. Giedrimas.
Jis pasakojo, kad kiekvienam dalyviui badavimo metu kiekvieną dieną po kelis kartus matuojama gliukozė, sekami kiti parametrai. „Būna, kad gliukozė nukrinta kiek žemiau, bet labai trumpai ir laikinai. Taigi yra svarbu sekti gliukozės kiekį kraujyje“, – sakė mokslininkas.
Tiesa, jei gliukozės kiekis krenta per daug, į tai reaguojama paprastai – duodama sultinio, kuriame yra šiek tiek maistinių medžiagų, kad gliukozė kiek pakiltų. Pasak mokslininko, dar vienas labai geras būdas yra fizinis aktyvumas – šiek tiek pajudėjus (pasivaikščiojus ar padarius rytinę mankštą) gliukozė staiga šoka į viršų.
Būtinai stebimi ir kitų būtinų mikroelementų pokyčiai, užrašinėjama kardiograma, kad iš karto būtų galima matyti elektrolitų pokyčius. „Bet kuriuo atveju 2–3 badavimo dieną duodame elektrolitų, bet tai nėra problema, retai matome, kad elektrolitai per 5 badavimo dienas sumažėtų, paprastai jų turi ganėtinai didelį rezervą ir to bijoti visai nereikia“, – tikino pašnekovas.
Gliukozę pakeičia naujas geras kuras ląstelėms
Jis atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbu aspektą – badaujant matoma, skyla riebalai, ar ne. „Tai suprantame iš to, ar organizmas pradeda gaminti labai svarbias molekules – ketonus. Jų kiekis badaujant auga, tai rodo, kad skyla riebalinis audinys. Kas yra ketonai? Tai yra geras, ekologiškas kuras mūsų ląstelėms, kuris visiškai pakeičia gliukozę ir ląstelė puikiai maitinasi, mažina oksidacinį stresą, gerėja mitochondrijų būklė.
Kitaip sakant, jei valgant angliavandenius gliukozė virsta riebaliniu audiniu, badaujant organizmas įjungia fermentines sistemas, kurios skaido riebalinį audinį ir pagamina šiek tiek gliukozės ir didelį kiekį ketonų“, – kalbėjo V. Giedrimas.
Vis tik kam bus lengviau badauti – turinčiam didesnį riebalinį sluoksnį ar atvirkščiai, vienareikšmiško atsakymo mokslininkas neturėjo: „Tai priklauso labai nuo daug įvairiausių faktų, ir nuo psichologinės žmogaus būsenos, to, koks prieš tai buvo insulino kiekis.
Ir nebūtinai jei žmogus turi daugiau riebalinio audinio, badaudamas jų daugiau sudegins. Gali būti, kad žmogus turi normalų riebalinį audinį, jo kiekis yra normalus, bet jis sudegins daugiau už tą, kuris turi labai daug riebalų. Mūsų organizmas veikia labai įdomiai ir nėra tokio matematinio prognozavimo, kad suskaičiuojam ir bus būtent taip. Mes daug dalykų dar nežinom, daug kas yra neištyrinėta.“
Iš kur organizmas semiasi energijos?
Paklaustas, iš kur badaudamas organizmas tuomet semiasi energijos, mokslininkas aiškino, kad mitochodrijos, kurios gamina energiją mūsų organizme, ima naudoti nebe gliukozę, bet riebalų skaidymo produktą – ketonus, kas padeda mažina uždegimą ir pačioje mitochondrijoje.
„Kas dar labai svarbu, mitochondrijų kiekį didina fizinis aktyvumas ir kai pas mus į tyrimą atvažiuoja, jie aktyviai leidžia laiką, kiekvieną dieną turime 5–7 km pasivaikščiojimus gamtoje, iš ryto būna apie valandos laiko.
Badavimas tikrai nereiškia, kad guliu lovoje ir nieko neveikiu. Tai yra bloga praktika ir kaip tik reikia judėti, būti fiziškai aktyviam, bet aišku, krūvis turi būti gerokai mažesnis“, – Kalbėjo V. Giedrimas.
Jis pabrėžė, kad badaujant įsijungia dar vienas svarbus procesas – autofagija, kurios metu išvaloma ne tik ląstelė, bet ir pati mitochondrija.
Badavimas tinka ne visiems
Pašnekovas pabrėžė, kad kiekvienas dalyvis prieš tyrimą yra ištiriamas, vyksta pokalbiai su gydytojais, mat išties yra žmonių, kurie badauti negali ir tai jiems yra kontraindikuotina. „Be pasiruošimo, kraujo tyrimų, pokalbio su specialistu tokia praktika nerekomenduojama, nes tai yra savotiškas iššūkis“, – įspėjo V. Giedrimas.
Visų pirma badauti nerekomenduojama žemą, pavyzdžiui, iki 18,5 kūno masės indeksą, taip pat turint širdies, inkstų, kepenų nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimų, mažą feritino, geležis kiekį, sergant vėžiniais susirgimais, jei žmogaus yra išsekęs, žmogui badauti neleidžiama.
Mokslininkas kartu nurodė, kad dabar populiarėjantis protarpinis badavimas – labai gera badavimo strategija. „Dažniausiai taikomas variantas, kai nevalgoma 16 valandų, o maistui lieka 8 valandos. Tai labai gera badavimo strategija, kuri šiek tiek pamažina insuliną, šiek tiek pamažintas svorį, trumpam įjungia autofagiją, netgi smegenų neurotrofinių faktorių, kuris atnaujina smegenų ląsteles.
Bet norint rimtesnio, geresnio apsako mūsų organizmo reikia kelių dienų badavimo. Per tą ilgalaikį badavimą įsijungia daug įvairiausių fiziologinių procesų, kurie mažina svorį, mažina uždegimą, įjungia autofagiją ir saugo mūsų smegenų ląsteles, nes jose gaminasi toks smegenų neurotropinis faktorius – tai yra gerai Alzhaimerio ir Parkinsono ligos prevencijai.
Tapo darbingesni, dingo nuovargis
Kalbėdamas apie tai, kaip badavimas keičia psichologiją, jis pridūrė, kad čia labai svarbus pozityvus nusiteikimas. „Nustatėme, kad tie žmonės, kurie yra geri savo siela, nejaučia pykčio, jų aukštas emocinis intelektas, jie svorį sumažino teisingai – riebalų sąskaita. Bet tų, kurių emocinis intelektas yra šiek tiek žemesnis, kurie yra piktesni, neurotiškesni, patiria daugiau streso, svoris daugiau sumažėjo liesosios masės.
Ir tai buvo tikrai labai svarbus atradimas, kurį nustatėme. Kitaip tariant, jeigu ruošiatės badauti ilgesnį laiką, būkit geri sau, kitiems, džiaukitės gyvenimu, neturėkite streso, nieko nedirbkite ir būkite pozityvūs. Tada svorį sumažinti teisingai – riebalų sąskaita“, – pabrėžė jis.
Be to, po 5 dienų padavimo žmonės džiaugėsi, kad tokie simptomai kaip smegenų rūkas, energijos stoka, dažnas noras valgyti išnyko.
„Atsirado energijos, pasikeitė mąstymas, sako galintys ilgai dirbti, nejaučia nuovargio. Tai yra labai svarbu, nes sumažinus insuliną iki fiziologinės ribos tai pasijaučia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai“, – apibendrino V. Giedrimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
