Pokalbį G. Landsbergis vertina pozityviai, bet sprendimų dėl ambasadorių nėra. Jūsų akimis, kur slypi tos šaknys, kad didžiausia naujiena tampa tai, kad du politikai apskritai susitiko?
Turbūt mes norėtume ne susitikimo kaip fakto aptarimo, bet norėtume aptarti rezultatus. Deja, iš to, kas yra trečiadienį pasakyta iš Gabrieliaus Landsbergio lūpų, kad, susitikimas buvo pozityvus, reikia suprasti, jog mes neturime pagrindinio dalyko – rezultatų. Rezultato trečiadienį nėra, iš tos žinutės galiu sakyti, kad yra prielaidų manyti, jog tai nebuvo taip pozityvu ir konstruktyvu realybėje ir kad mes greitų sprendimų galbūt dar galime ir nesulaukti.
Kuri pusė labiau nesuinteresuota ar suinteresuota?
Man atrodo, kad jau dabar yra abiem pusėms netgi šiek tiek naudingas tas konfliktas. Aišku, jis labiausiai nenaudingas valstybei, bet jiems abiem tas konfliktas yra naudingas, nes yra bandoma parodyti, kad šitas blogesnis, o aš geresnis.
Nepamirškime, artėja rinkimai. Čia, konservatoriai irgi yra dėmesio centre kaip partija, kuri turi kandidatę Ingridą Šimonytę, kuri bus oponentė Gitanui Nausėdai.
Ir, atrodo, kad jie stumdosi tam, jog bandytų parodyti, kuris iš jų yra stipresnis ir kurio galia didesni, bet tai nėra ta vieta, kur reikėtų bandyti parodyti, kuris turi stipresnius politinius raumenis, nes kenčia visa valstybė.
Kuriai pusei artėjančiuose rinkimuose nesutarimai daugiau turės įtakos ir kokios įtakos?
Klausimas, kiek visuomenė tai stebi, nes turiu įtarimą, kad kol neįvertino politikai, kad ta istorija jau tapo tiek nuvalkiota ir visiems nebeįdomi, kad jau mažai kas ją iš tikrųjų seka ir detaliai žiūri į chronologiją, kas, kada ką pasakė. O tai jeigu toliau bus tempiama ir vis dėlto nė viena pusė neparodys išminties, gali būti, kad bus tiesiog pertempta guma ir galiausiai nebus naudinga nei vienam, nei kitam.
Operos fantomo atgarsiai vis dar aidi. Ar teisus Prezidentas aiškindamas, kad negali patikrinti visų kvietimų ir kas už tuos renginius sumoka?
Ne, neteisus, dėl to, kad tai yra kiekvieno politiko, ypač užimančio labai svarbias pareigas, tiesiog ABC, kad tavo komanda turi būtinai tai padaryti, tai yra pirmoji užduotis – išsiaiškinti, kur Prezidentas bus, kokiomis aplinkybėmis, su kuo susitiks ir, galų gale, už kieno pinigus valgys.
Vieši asmenys tai įpranta daryti nuolat, net nebūdami politikais ir ne užimdami aukštas pareigas, nes tai yra tavo reputacijos klausimas. Jeigu kokį kartą taip nepasidomėjus tave pavaišins Kremlius, tu irgi aiškinsi, kad tu neturėjo laiko čia kažkuo domėtis ir juk ne tave kviečia?
Tuo labiau, kad paskui paaiškėjo šitoj situacijoj, kad čia buvo prezidentūros užgaida turėti kultūrinį elementą vakare. Ne pati ambasada pasiūlė tai, bet atėjo prašymas prezidentui ir pirmajai poniai suorganizuoti visa tai.
Tai atrodo labai neskanu, nes iš prezidento pareiškimų, kurie buvo kelios valandos iki Vyriausios tarnybinės etikos komisijos, net atrodė, kad jis nesupranta, kad jis taip pat yra tiriamas ir jo veiksmai nagrinėjami. Jis pradėjo klausinėti piktai ir žurnalistų, ir po to netgi vėl buvo pradėta mojuoti keliais Konstitucijos straipsniais, nors jie niekaip nepaaiškina to, kodėl iš esmės tai buvo asmeninė prezidento pramoga už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. <...>
Deja, bet Prezidentūra kartais daro tokias primityvias klaidas, kad net sunku patikėti, kad tai apskritai įvyksta, bet tai įvyksta ir tokia yra realybė.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
.jpg)
Taivaniečių atstovybės vadovas E. Huang teigia, kad Taivanas aktyviai palaiko ir remia Kijevą, o Lietuvą laiko moraline supergalia.
Deja, Taivanas elgiasi kaip gudri ir praktiška valstybė, kuri nesibodi rankas pasišildyti net iš karo Ukrainoje.
Kai sausio 20–27 dienomis Seimo narių delegaciją, vadovaujama konservatorius M. Maldeikio mėgavosi Taivano valdžios dėmesiu Taipėjuje, leidinys „Taiwan Reporter“ bei tiriamosios žurnalistikos centras „The Insider“ paskelbė, jog Taivano įmonės Kremliaus karo pramonės bendrovėms tiekia metalo apdirbimo stakles.
Tyrimas atskleidė, jog Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei. Nepaisant įvestų sankcijų, ši įranga iš Taivano į Rusiją keliauja per trečiąsias šalis.
2023m. duomenimis beveik pusė Rusijos iš Turkijos importuotų staklių buvo surinktos Taivane. Apgailėtina ir tai, kad Taipėjus ginklams gaminti stakles parduoda ne Kijevui, o Maskvai!?
Net ir ''konservatoriai'' turėtų suvokti, kad rinkoje prekiaujama ne dvasinėmis vertybėmis bet realiomis prekėmis.
Kokią pokerio partiją 2018 metais Š. Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais?
Kokią pokerio partiją 2018 metais Š. Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais? Kodėl Šarūnas Stepukonis jautėsi toks ramus taškydamas „BaltCap“ milijo...
Lėšos gynybai - iškoti ten, kur neracionaliai taškomi pinigai.
Kodėl Šarūnas Stepukonis jautėsi toks ramus taškydamas „BaltCap“ milijonus?
Nacionalinį stadioną Vilniuje statančio „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti kelias dešimtis milijonų eurų. Nukentėjo ne tik stadiono statybos, bet ir pensijų fondai. Ikiteisminio tyrimo kontrolę jau perėmė Europos prokuratūra.
Tačiau iki šiol gaubia paslaptis, kokią pokerio partiją 2018 m. Šarūnas Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais.
To nepavyko išsiaiškinti net specialiajai Seimo tyrimo komisijai 2019 - 2020 m. tyrusiai galimą neteisėtą įtaką Lietuvos politikams.
Žlugus valstybinės „Lietuvos energija“ planams už vartotojų pinigus bendrovei priklausančiame sklype Vilniuje, Gervėčių g. 4, statyti Landsbergių šeimos verslui privačią mokyklą, buvo imtasi plano „B“. „Lietuvos energija“ iš Šarūno Stepukonio vadovaujamo „BaltCap“, kaip matyti, už gerokai didesnę nei rinkos kainą, nupirko aštuonių vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
Gerai uždirbę iš šio sandorio, Š. Stepukonis su „BaltCap“ ėmėsi patys „Karalienės Mortos“ mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybos projekto, iš Landsbergių šeimos už „vieną“ eurą įsigytame sklype Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Svarbi detalė šioje istorijoje tai, kad „Lietuvos energija“ šios mokyklos statybai į „BaltCap“ „delegavo“ savo darbuotoją, kuris prieš tai ir rūpinosi vėjo jėgainių parko pirkimu iš Šarūno Stepukonio fondo.
Tačiau tiek G. Landsbergis, tiek jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų mokyklos statybomis susijusios įmonės atsisakė Seimo komisijai paaiškinti ir pateikti dokumentus, kurie pagrįstų šį sandorį. Imtis tyrimo, ar toks sandoris neturi politinės korupcijos požymių teisėsaugos institucijos tuomet neišdrįso. Gal Europos prokurorai bus kietesni?
