„Pirmas pokalbis įvyko, vertinu pozityviai. Kol kas dar pranešti kokių nors žinių anksti, matyt, bus daugiau tokio pobūdžio pokalbių“, – žurnalistams po susitikimo trečiadienį sakė G. Landsbergis.
„Konstruktyvus, normalus pokalbis“, – teigė jis.
Institucijoms nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.
Įstrigusio ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo proceso nekomentuoja
G. Landsbergis nenorėjo detaliau komentuoti Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškų proceso.
„Derybos tol, kol įstatymas nepakeistas, yra neviešinamos. To principingai laikiausi, kad aš nei viešai, nei kažkokiais kitais būdais apie pavardes nepasakojau, tai to ir toliau nedarysiu“, – akcentavo G. Landsbergis.
„Aš noriu pabrėžti, kad URM principingai nedalyvavo jokiuose viešuose debatuose ambasadorių klausimų, kiek būdavau neatremiamai prispaudžiamas jūsų kolegų, vengdamas be kokių politinių vertinimų. Bet aišku, Seimo kolegos diskutavo, įvairiausių nuomonių viešumoje buvo“, – pažymėjo ministras.
Į klausimą, kada bus paskirtas Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, G. Landsbergis atsakė lakoniškai – „turėkime kantrybės“.
Kada įvyks kitas susitikimas su prezidentu ministras taip pat kol kas atsakyti negalėjo, tačiau patikino: „Sutarėm, kad pratęsim pokalbį.“
Nesutarimai dėl ambasadorių prasidėjo dar praėjusiais metais
Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.
Nuo praėjusių metų rudens URM ir Prezidentūra nesutaria dėl Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje likimo. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą URM ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos URM atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.
Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.
E. Bajarūno klausimas atsidūrė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje. Praėjusią savaitę VTEK nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo.
Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
Po šio VTEK sprendimo Užsienio reikalų ministerija pranešė atliksianti tarnybinį tyrimą ir pridūrė nemananti, kad E. Bajarūnas galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.
E. Bajarūnas su VTEK sprendimu nesutinka ir žada jį skųsti.
Pasikalbės su E. Bajarūnu
Institucijų nuomonės taip pat išsiskyrė dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienerius metus.
Pernai spalio viduryje užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir per tyrimą nustatytų pažeidimų.
Klausinėjamas apie nesutarimus dėl konkrečių ambasadorių, Lietuvos diplomatijos vadovas sakė: „Kaip ir kalbėjau, ieškome visa apimančio sprendimo, kad būtų išspręstas visas klausimas“.
Pasak G. Landsbergio, jo pozicija dėl E. Bajarūno galimybių dirbti ambasadoje nesusijusi su VTEK sprendimu. G. Landsbergis sakė dar neturėjęs progos pasikalbėti su E. Bajarūnu po VTEK sprendimo, tačiau teigė sutaręs su prezidentu, jog tai padarys.
„Su prezidentu sutarėme, kad pasikalbėsime su ambasadoriumi, kokie jo paties planai, (...) kaip jis vertina situaciją“, – teigė ministras.
R.Šumanas- karo bei pokario prancūzų politikas, vienas iš bendros Europos idėjos autorių. Skiriu mūsų dvaro politikams (G.Nausėdai, I.Šimonytei, V.Čmilytei...) bei politologams, kurie NEŽINO, kas yra politika, valstybė, demokratija. Ar teko iš jų lupų girdėti BENDROJO GĖRIO sąvoką?
Pritariu, reikia Lietuvai naujo Prezidento
Sito Jau uztenka ir net per daug
Apart geroves sau nieko ne padare del Lietuvos
Laukiam nauju Prezidento rinkimu