Gynybos ir saugumo ekspertas, atsargos karininkas Aurimas Navys akcentuoja, kad apie Rusijos jau vykdomą hibridinį karą kalbama nuolat, bet ekspertų perspėjimai iki šiol buvo priimami kaip karo kurstytojų gąsdinimai.
„Kremlius liepos mėnesį patikrino dronais kaip ginama Lietuvos ir Lenkijos oro erdvė, kaip mes atskirai ir kaip Aljansas reaguojame. Buvo ir toliau sapnuojama atmerktomis akimis, o mūsų teiginiai, kad Maskvai uždegta žalia šviesa ją kviečia eiti toliau, sutikti sukiojimu pirštu prie smilkinio, ar net reikalavimais baigti kelti paniką“, – feisbuke dalijasi jis.
„Šiandien Lenkijos erdvėje – keliolika kovinių rusų dronų. Įsivaizduokite, kad kokios penkios dešimtys jų rytoj – virš Vilniaus. Esame visiškai tikri, kad tokiu atveju pareikštos diplomatinės notos ir susirūpinimai Maskvai bus eilinis įrodymas, kad esame bedančiai, veblenantys prakaituotais delniukais, nusmurgę švarkeliai. Ir ji eis tolyn, kol sulauksime sprogimų, gerai, jei tik suniokojant materialų turtą.
Klajoklių orda kariauja prieš mus ir jau ne tik Ukrainos žemėje, visiškai akivaizdžiai tyčiodamasi iš Vakarų. O mes vis diskutuojame, kaip Romos senatoriai, kuriems bepliurpiant Odoakras su savo skerdikais perpjovė jų nesiliaujančias tarškėti gerklas“, – rašo A. Navys.
Gritėnas:
Filosofas Paulius Gritėnas taip pat mano, kad šios nakties išpuolis prieš Ukrainą ir Lenkiją yra D. Trumpo ir V. Putino susitikimo Aliaskoje pasekmė.
„Tie, kurie kalbėjo, kad susitikimas Aliaskoje neturėjo konkrečių pasekmių, dabar gali rezultatus pasiskaičiuoti virš Lenkijos paleistais dronais“, – komentuoja P. Gritėnas.
„Galima neabejoti, kad panašių provokacijų sulauksime ir mes“, – priduria jis.
Jo teigimu, ilgą laiką saugumas mūsų regione laikėsi ant dviejų svertų: tarptautinių susitarimų ir JAV pozicijos Rusijos atžvilgiu, o iš to – Rusijos elgesio.
„Pastaruosius kelis dešimtmečius saugumas mūsų regione laikėsi ne tik ant susitarimų ar planų, bet ir ant aiškaus Rusijos supratimo, kad JAV netoleruos jokio ribų perbraižymo Europoje karo veiksmais. Rusija turėjo judėti atsargiai ir strategiškai, atsikąsdama po truputį Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos.
Dabartinė beviltiška JAV prezidento administracija ne tik suteikė Kremliui viltį, kad amerikiečiams neberūpi Europos saugumas, bet ir pademonstravo Rusijai, kad jos statusas nepaisant veiksmų yra gerbiamas ir jai visomis prasmėmis tiesiamas raudonas kilimas“, – rašo P. Gritėnas.
Filosofo vertinimu, esami ir būsimi kariniai konfliktai, taip pat džiaugsmingi nebaudžiamų diktatorių susitikimai yra „dabartinių JAV lyderių nekompetencijos ir nusisukimo nuo demokratijos pasekmė“.
„Visi JAV įsipareigojimai deklaruojami kaip našta, kurios norima nusikratyti. Vasarinis Tėtušio užpakalio bučiavimas irgi baigėsi niekuo. Planas ten aiškus ir joks savimeilės masažas nepadės. Nežiūrėkim, ką kalba, žiūrėkim, ką daro pritilo, nes ir darymas – nutraukiama parama ir greitu metu atitraukiami kariai.
Pergalės dienos paradas Pekine ir prieš tai vykęs Kinijos-Indijos-Rusijos vadų glebėsčiavimasis ir visos būsimos karinės provokacijos, paraleliai dėliojant tolesnius žingsnius karinėms operacijoms, yra dabartinių JAV lyderių nekompetencijos ir nusisukimo nuo demokratijos pasekmė“, – įžvalgomis dalijasi P. Gritėnas.
Filosofas mato tik vieną išeitį europiečiams – nustoti kartoti mantras apie amerikietiškus saugumo garantus ir persiorientuoti į europietišką gynybos koaliciją, kurioje pasitikima regiono sąjungininkais.
Medalinskas: rugsėjo 10 d. yra natūrali Aliaskos susitikimo tąsa
Politologas Alvydas Medalinskas akcentuoja, kad išpuoliu Lenkijoje Kremliau režimas pabanė ištrinti ribą tarp NATO ir Ukrainos.
„Šiandien Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) sąmoningai pabandė ištrinti ribą tarp NATO ir ne NATO. Tarp NATO valstybės: Lenkijos ir ne NATO: Ukrainos“, – feisbuke skelbia jis.
„Jeigu po šios rusų dronų atakos prieš NATO valstybę, Vakarų šalys, įskaitant JAV, nenuspręs vadinamomis drakoniškomis sankcijomis ekonomiškai sužlugdyti Putino režimą, tai riba tarp NATO ir ne NATO šalių ims trintis. NATO kiekvieną kartą galės svarstyti, ar tai jau ataka prieš NATO ar dar ne. Kol ateis ir masinė ataka“, – rašo A. Medalinskas.
A. Medalinskas primena plačiai nuskambėjusį Aliaskos susitikimą, kuriame susitiko V. Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Politologo manymu, rugsėjo 10-osios išpuolis prieš Ukrainą ir Lenkiją yra šio susitikimo tąsa.
„Nežinia, kas ten kalbėta, bet Putinas taip viską suprato. Kadangi Europos saugumas dabar, visų pirma, europiečių reikalas, Putinas pažiūrės, kas bus dabar NATO, kurios funkcija ir yra Europos saugumas.
Ir kas yra ES, kuri ilgą laiką buvo atsakinga už saugumą tik ekonomine prasme, bet po Trumpo politikos dabar tenka prisiimti ir karinės gamybos ir karinio saugumo funkcijas, nors nebuvo tam ES sukurta“, – dalijasi įžvalgomis A. Medalinskas.
Kasčiūnas: „Mes taip pat esame realios rizikos zonoje“
Rusijos dronų-savižudžių įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę yra atviras ir įžūlus agresijos aktas, kuris sukėlė realią grėsmę Lenkijos gyventojų ir infrastruktūros saugumui, sako buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas
„Reiškiame visišką ir besąlyginį solidarumą su mums broliška Lenkija ir jos piliečiais“, – feisbuke rašo jis.
Anot jo, Rusijos nebaudžiamumas Ukrainoje trečiadienio naktį leido Maskvai žengti toliau ir išbandyti NATO sienas. Todėl, anot L. Kasčiūno, Rusija turi gauti tinkamą atsaką, kad sustotų.
„Jei Vakarų reakcija apims tik diplomatinius protestus ar sankcijas, kitu taikiniu neabejotinai taps dar viena kuri nors NATO valstybė regione, o išpuoliai ir provokacijos tik kartosis ir didės. Rusija turi gauti tinkamą atsaką, kad sustotų“, – komentuoja politikas.
Jo teigimu, vienintelis rimtas žingsnis yra dislokuoti NATO valstybių oro gynybos sistemas bei kitas priemones prie Lenkijos ir Rumunijos rytinių sienų, kurios būtų realiai naudojamos dalinei Ukrainos oro erdvės apsaugai.
„Tai padėtų Ukrainai gintis nuo agresijos ir apsaugotų mūsų regiono NATO valstybių oro erdves. Taip pat ženkliai ir skubiai padėti stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus“, – rašo L. Kasčiūnas.
Daugiau oro gynybos, anot buvusio krašto apsaugos ministro, reikia ir Lietuvai, kuri taip pat yra realios rizikos zonoje.
„Naujoji Lietuvos Vyriausybė savo ruožtu privalo peržiūrėti savo prioritetus ir įsigijimus ir skirti tinkamą, ilgalaikį dėmesį oro erdvės apsaugai. Negalime daugiau gaišti laiko, nes grėsmė tik augs“, – pažymi jis.
Žalimas: toks yra Rusijos atsakas į Trumpo rodomą simpatiją
Europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Rusijos išpuolio Lenkijoje negalima pavadinti atsitiktinumu ar technine klaida.
„Tai kvepia suplanuota ir įvykdyta ginkluota provokacija. Galima laikyti net ginkluotu užpuolimu Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnio prasme, esantį pagrindu proporcingam kolektyviniam atsakui“, – feisbuke rašo jis.
„Taip pat aišku, jog toks yra rusijos atsakas į JAV prezidento Trumpo rodomą nuolatinę simpatiją putinui. Žinant, kad Trumpas nereaguos ar pareikš eilinį nusivylimą. Gal net turėtų rasti ir lenkų kaltės ar istorinės neapykantos“, – komentuoja D. Žalimas.
Taip pat, anot europarlamentaro, nepasitvirtina prognozės, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad-2025“ metu nekils jokios didesnės grėsmės. Politiko požiūriu, panašios grėsmes, kaip šįryt atsitiko Lenkijoje, gali sulaukti ir Lietuva.
„Ginkluotas Lenkijos oro erdvės pažeidimas pakankamai rimtai sutrikdė šalies saugumą ir gyvenimą. Kažko panašaus galime sulaukti ir mes. Atseit atsitiktinai į Lietuvos kariuomenės poligoną nusileidęs dronas jau buvo“, – sako D. Žalimas.
Visgi jis pabrėžia, kad NATO sąjungininkių patikimumu abejoti kol kas nėra jokio pagrindo, mat NATO sąjungininkai nedelsiant pakėlė naikintuvus padėti Lenkijai numušti įskridusius į jos oro erdvę dronus.
„Blogiau yra su politine valia duoti veiksmingą kolektyvinį atsaką ir atgrasyti. Pirmiausia tai ir susiję su Trumpo neadekvačia ir tuščia žodine laikysena“, – komentuoja D. Žalimas.
„Pats geriausias veiksmingas atsakas, beje, būtų kolektyvinė Ukrainos oro erdvės gynyba, kad iš ten daugiau nieko panašaus į NATO šalių oro erdvę nebeatskristų. Būtų puiki įžanga į realias Ukrainos saugumo garantijas“, – sako jis.
Rusijos pajėgos naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 400 dronų ir raketų, trečiadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Keliolika dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę. Vienas dronas pataikė į gyvenamąjį namą, aukų nėra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vagonai su dujomis jau dega, kas tai , savaime ar diversija.
Juk šitiek prisikeidom neaiškaus plauko atvykėlių.
Labai noriu tikėti , kad Lietuvoje yra lietuvių turinčių smegenis
