Ekspertai: Laisvės partija pati save įstūmė į spąstus

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Apie Laisvės partiją, jos pasiūlymus ir ateitį aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Nesusitvarko su užgriuvusia valdžia?

Mykolo Romerio universiteto politologė (MRU) Rima Urbonaitė teigė, kad rudenį rinkimuose patirta sėkmė šiek tiek susuko galvas Laisvės partijos nariams.

„Čia turime tokį miksą, kai tu gavai tą valdžią, bet dabar dar turi susitvarkyti su tuo, ką tu gavai, susistyguoti savo veiksmus. O visi nori visko greitai čia ir dabar, o greitai čia ir dabar nesigauna. Politikoje taip nebūna. Aš tokio lengvo chaosėlio matau“, – pripažino politologė.

Kaip pastebi R. Urbonaitė, Laisvės partijos rinkiminė programa nebuvo tik apie kanapes ar LGBT klausimus, laisviečiai parengė vieną didžiausių programų tarp visų partijų. Visgi, anot pašnekovės, šiuo metu Laisvės partija koncentruojasi į kelis konkrečius klausimus ir jų veiksmuose matomas blaškymasis.

„Bet turbūt tai natūralu, nes veikti tokiai naujai, šviežiai partijai, iki galo nesusistygavusiai, tikrai nėra lengva“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Laisviečiai save įstūmė į spąstus

Nors Laisvės partijos programa apėmė daug sričių, laisviečiai kadencijos pradžioje koncentravosi į kelis klausimus, kurie sulaukia daug diskusijų viešojoje erdvėje. R. Urbonaitės nuomone, taip yra dėl to, kad ir pati rinkimų kampanija nemaža dalimi buvo fokusuota į šiuos klausimus.

„Laisvės partija save į tokius spąstus įstūmė. Pagal kampanijos pagrindinius leitmotyvus mes vienu metu net kritikavom, ar tai nebus dviejų ar trijų klausimų partija. Paskui matėme dokumentą ir jis buvo tikrai platus.

REKLAMA

Tačiau, kiek žmonių yra skaičiusių tą dokumentą? Ir čia yra klausimas, kad programa plati, bet kiek plačiai pati visuomenė apie tą programą žino? Čia aš turiu labai daug abejonių. Nes pati Laisvės partija komunikavo vienu metu, kalbant apie pagrindinę komunikacinę liniją, pakankamai siaurai. Ir dabar atsidūrė tokiame kampe“, – samprotavo R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė pažymi, kad nors kai kurie Laisvės partijos pasiūlymai kontraversiški, jie į Seimą pateko būtent lydimi tokios kontraversijos, o šie klausimai yra jų „razinos“. Politologė priminė, kad Laisvės partija daugiamandatėje apygardoje nesurinko nė 10 proc. rinkėjų balsų.

„Tai reikia suvokti, kad tie klausimai ir yra dėl to kontraversiški, kad nemaža dalis visuomenės į juos žiūri labai labai kreivai. Tas dalykas niekur nedingo, tiesiog dabar tai sutirštėjo, išryškėjo, bet Laisvės partija negali atsitraukti nuo to, nuo ko pradėjo. Aš čia manyčiau, kad ir neturėtų jie to daryti, dėl to, kad jiems prieš tuos 8 proc. rinkėjus irgi reikės teisintis, tai kodėl jūs atsitraukėt.

Klausimas yra ne ką tu darai, bet kaip tu tai darai. Va čia tas „kaip“, aš manau, jiems labai stipriai šiuo metu kiša koją, nes visos programos įgyvendinimui šiandien su kovido situacija, elementariai tariant, net nėra. Bet tie pagrindiniai jų klausimai buvo darbotvarkėje ir, aš manau, turi likti. Tik problema su tuo „kaip“ tai daroma“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Oponentai daug stipresni nei anksčiau

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas teigė, kad patirties ne tik politikoje, bet ir tokio lygio komunikacijoje stoka lemia tai, kad Laisvės partijos nariai niekada nėra susidūrę su tokiu dėmesiu, koks juos užgriuvo kadencijos pradžioje.

Pasak pašnekovo, dauguma laisviečių į Seimą atėjo iš tokių sferų, kur sprendimai yra priimami greičiau, o visuomenės dėmesys yra kitaip sukonstruotas.

„Tai, ką buvo galima padaryti greitai, tarkime, Vilniaus savivaldybėje ar kitose savivaldybėse, tai procesai Seime yra lėtesni, pasipriešinimas yra didesnis“, – analizavo A. Katauskas.

REKLAMA

Jo nuomone, dėl šių priežasčių Laisvės partijos atstovai kartais atsitraukia nuo savo iniciatyvų, nesugeba gerai iškomunikuoti jų.

„Mes dabar iš vienos pusės matome lyg ir chaosą, chaosėlį, kuris yra pačioje komunikacijoje, tačiau jis nulemtas ir to, kad oponentai šį kartą yra kitokio plauko. Jie yra stipresni, jie moka atakuoti, jie moka dirbti politinėje komunikacijoje kur kas stipriau nei prieš tai buvę asmenys“, – kalbėjo A. Katauskas.

Patys netiki, kad bus priimti jų projektai?

Apie nemažą dalį savo projektų, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimą ar neapykantos kalbos projektą, Laisvės partija pradeda kalbėti iš daug anksčiau, nei įstatymai yra registruojami. A. Katauskui susidaro įspūdis, kad niekas net nesitiki, kad tie įstatymai bus priimti.

„Šie įstatymai labiau skirti, man atrodo, įvaizdžio formavimui pačios partijos“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Pašnekovo nuomone, ši komunikacija nėra skirta patraukti neutraliems ar skeptiškiems rinkėjams. A. Katauskas svarsto, kad Laisvės partija bando mobilizuoti savo elektoratą ir pati sustiprėti, kad nesulauktų pažeminimo viešojoje erdvėje.

„Tai buvo komunikacija su pačios partijos rinkėjais, rodant, kad mes iš tikrųjų tuos dalykus, kuriuos pažadėjom, darom. <...> Man atrodo, kad partija su tuo žaidžia, kad susitrauktų po savimi arba sulauktų daugiau palaikymo visuomenėje prieš darydama realius veiksmus.

Tie veiksmai, kurie yra daromi dabar, jie nėra skirti <...> tam, kad tie įstatymai būtų priimti. Jie skirti tam, kad pati partija galėtų sustiprėti tiek, kad antrą kartą nesulauktų tokio sutriuškinimo viešojoje erdvėje“, – kalbėjo A. Katauskas.

Visgi Laisvės partija ne su visomis savo idėjomis elgiasi vienodai. Nuo baudų už neapykantos kalbą laisviečiai atsitraukė, tačiau vis dar stoja mūru už partnerystę ar lengvųjų narkotikų dekriminalizavimui.

„Ar tai yra tam tikras nusilenkimas ir kompromiso pasiūlymas oponuojančiai pusei, ar ta būtų koalicijoje, ar tai būtų opozicijoje? <...> Man labiau panašu, kad tai politiniai žaidinimai partijos buvimo koalicijoje ir svarbos koalicijoje klausimu.

REKLAMA

Todėl ir pasitraukta nuo to [klausimo], kuris nebuvo kertinis ir nebuvo akcentuojamas rinkiminės kampanijos metu. Atsitraukti nuo to, kas buvo kalama rudenį, kaip pagrindiniai dalykai ką darys partija, būtų jau tikrai pripažinimas, kad nepavyks padaryti tų dalykų, ką žadėjo padaryti“, – teigė A. Katauskas.

Nesantaikos kibirkštys nevirs laužu, nes visi nori likti valdžioje

Koalicijos sutartyje liberalai, konservatoriai ir laisviečiai sutarė dėl kai kurių klausimų nesutarti. R. Urbonaitė teigė, kad Laisvės partija kai kuriais atvejais atrodo kaip vienišius, kuriam tikrai nelengva tvarkytis ir kuris turi patirti ir koalicijos partnerių spaudimą.

Vienas iš pavyzdžių – arši Audroniaus Ažubalio kritika Evelinai Dobrovolskai dėl tautinių mažumų įstatymo ar dalies krikdemų kritikos dėl tos pačios partnerystės.

„Aš to tikrai to nematyčiau kaip labai normalaus proceso. Aš manau, kad čia tų klausimų kyla daugiau nei turėtų kilti. Tie tokie kibirkščiavimai paskutiniu metu matomi ir matomi kaip intensyvėjantys.

Bet ar tai gali virsti kažkokiu laužu? Aš kol kas laikausi rezervuotos pozicijos, kad tame lygmenyje tas pasižnaibymas ar pasikibirkščiavimas ir išsilaikys, dėl to, kad visi nori likti toje valdžioje“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Pasak A. Katausko, konservatoriai ir Laisvės partija gana anksti nusibrėžė raudonas linijas, prie kurių priartėjus gali kilti konfliktų. Visgi, anot pašnekovo, pasižiūrėjus, kokie asmenys kelia konfliktus, kibirkštis tarp koalicijos partnerių belieka vadinti tik kaip lengvu ginču.

„Kol kas mes tikrai nematome tikrųjų sunkiasvorių išeinančių į viešąją orbitą ir užsipuolančių koalicijos partnerius iš aukščiausių kitos partijos vadovybės pozicijų. Ši konkreti vieta yra vienos partijos žinutės perdavimas kitai partijai per viešąją erdvę, kad čia yra raudona linija, čia nebus taip lengva pakeisti kažkokius nusistatymus“, – sakė A. Katauskas.

REKLAMA

Visgi kibirkščių ateityje gali būti ne tik tarp koalicijos partnerių, tačiau ir pačios Laisvės partijos viduje.

„Kuo Laisvės partija turės didesnį iššūkių ratą, kuo ta paletė iššūkių plėsis, kuo labiau bus patiriamas spaudimas ir iš įvairių visuomenės grupių, tai tuo labiau tikėtina ir viduje gali būti tokių konfliktėlių. Jeigu matysis, kad situacija blogėja bendra partijos, natūralu, kad viduje tam tikros trintys tikrai gali atsirasti“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologės teigimu, kai partijos susiduria su iššūkiais, dažnai jų viduje ima judėti „tektoninės plokštės“ ir gali atsirasti įtrūkimai politinės jėgos vienybėje.

„Pažiūrėsime, ar partijai pavyks to išvengti. <...> Prielaidų vidiniams nesutarimams arba konfliktams gali atsirasti vis daugiau. Viskas gerai, kai yra gerai. Kai yra blogai, va tada prasideda įdomioji dalis. Neatmesčiau to, kad ir dabar vidinių kažkokių bent jau ginčų, nesakau, kad konfliktų, bet rimtesnių ginčų gali būti“, – teigė R. Urbonaitė.

Laisvės partijos ateičiai – dvi grėsmės

Laisvės partijai tai pirmoji kadencija Seime. Dalis politikos naujokų ilgiau įsitvirtindavo šalies politiniame žemėlapyje (Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“), dalis savo egzistenciją užbaigdavo jau po pirmosios kadencijos ar jai net nesibaigus (Tautos prisikėlimo partija, „Drąsos kelias“).

Norint įvertinti, ar Laisvės partija įsitvirtins politiniame žemėlapyje, anot R. Urbonaitės, reikėtų įvertinti du aspektus. Pirmas aspektas, kaip pati partija organizuos savo veiklą, skyrių steigimą, kiek laisviečiams pavyks išlaikyti savo žmones, kiek pavyks pritraukti naujų narių.

„Kad ji būtų stabiliai ir pakankamai aktyviai veikiantis partinis darinys“, – kalbėjo politologė.

R. Urbonaitės teigimu, Laisvės partijos ateitis priklausys ir apskritai nuo bendros situacijos.

„O bendra situacija yra tokia, kad kovidas šitų valdančiųjų galimybes būti perrinktais ir galbūt taip perrinktais, kad vėl galėtų sudaryti valdančiąją koalicija 2024 m., degina su kiekviena diena vis stipriau ir stipriau.

REKLAMA

Laisvės partija gali tapti ir bendros situacijos įkaite, kai dėl to, kas vyksta su kovidu, su jo valdymu, su visa pandemija, tu tiesiog neturi galimybės išeiti sausas“, – sakė pašnekovė.

Dėl šių priežasčių, anot R. Urboaitės, mes Laisvės partiją 2024 m. galime pamatyti gerokai susilpnėjusią. Tačiau politologės teigimu, kol kas sunku pasakyti, kas Laisvės partiją paveiks labiau – jos pačios veikla ar koronaviruso situacija.

„Rizikos šitai partijai yra didelės. Bet iš kitos pusės, jau dabar pasakyti, kad tai bus vienų rinkimų partija, aš tikrai nedrįsčiau. Ji dar turi visus šansus tapti normalia parlamentine partija“, – teigė R. Urbonaitė.

Visą pokalbį apie Laisvės partiją žiūrėkite „Dienos pjūvio“ įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.


Rašyti komentarą...
P
Pensininkas
2021-04-04 17:08:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ne Laisves partija,o uzpakaliu (gejiu ir leisbieciu) bei narkomanu partija.Labai gailiuosi,kad balsavau uz tokius paleistuvius.Jiems normalus zmones nerupi,tik iskrypeliai.
Atsakyti
-7

T
Taigi...
2021-04-04 17:45:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš kaltinu tik Šimonytę ir G. Landsbergį, kad pasiėmė į koaliciją vadinamąją Laisvės partiją, kuri gavo mažai rinkėjų balsų ir iš esmės yra tik išpildytas Armonaitės ir Šimašiaus noras būti valdžioje, nemokant dirbti!!!
Atsakyti
-5

h
hsh
2021-04-04 17:11:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laisves partija ziurejo tik savo interesu patys augina pluostines kanapes arba parduoda ju produktus ka visi zino kas juos pazysta. Tai faktas norejo ir ne pluostinese but pirmi.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (60)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų