„Tokia jau yra mūsų tradicija daugiau negu 27 metus, kad Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris paskirtas pirmininku, savo įgaliojimus tapatina, tai jeigu teisėjas, kuris paskirtas pirmininku, dar turi pratęstus įgaliojimus, manoma, kad jis turi ir pirmininko pratęstus įgaliojimus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Šileikis.
Tokio vertinimo laikosi ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius: „Konstitucinio teismo įstatyme yra sukonstruota labai paprasta taisyklė – Konstitucinio Teismo pirmininkas eina savo pareigas tol, kol jis eina teisėjo pareigas“.
„Vadinasi, tol, kol jis eina teisėjo pareigas, o jis jas eis tol, kol į jo vietą bus paskirtas kitas teisėjas, nes Seimas neįvykdė, nepaskyrė laiku Konstitucinio teismo teisėjų, vadinasi, ankstesni teisėjai eina pareigas tol, kol į jų vietą bus paskirti kiti teisėjai. Taigi, kol jis eina teisėjo pareigas, jis eina ir Konstitucinio teismo pirmininko pareigas“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
„Tokia yra taisyklė įtvirtina Konstitucinio teismo įstatyme ir mėginti pasakyti, kad jo įgaliojimai nutrūko, kad jis neturi įgaliojimų, kad jis neteisėtai eina pareigas, nėra jokio teisinio pagrindo“, – teigė jis.
Šį klausimą antradienį iškėlė Seimo valdantieji: jie kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo kaip KT pirmininko įgaliojimai negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
Anot kreipimosi, „kyla klausimas, ar D. Žalimas šiuo metu teisėtai eina pirmininko pareigas, nes iš esamo reguliavimo panašu, kad jas turėjo eiti kitas, jo paskirtas žmogus, bet tikrai ne jis pats“.
Pasak V. Sinkevičiaus, šis kreipimasis yra dar nematytas kišimasis į teismo veiklą ir spaudimas jam, tuo tarpu E. Šileikis teigia, jog aiškesnis atskyrimas turėjo būti įgyvendintas jau anksčiau.
E. Šileikis: turėtų būti nustatytos naujos normos
E. Šileikio teigimu, verta galvoti apie aiškesnį reguliavimą ir galimybę Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinti nuostatą, jog savaime prasitęsus teisėjo, einančio pirmininko pareigas, įgaliojimams, nes nepaskirtas jo įpėdinis, pirmininko pareigas perimtų kitas numatytu būdu parenkamas teisėjas.
„Aš sutinku, kad pagal tarptautinių teismų praktiką, tradicijas arba jiems taikomą reguliavimą, iš esmės turėtų būti naujos normos Konstitucinio Teismo įstatyme“, – teigė jis.
Pasak jo, Konstitucinio Teismo įstatymą jau anksčiau reikėjo papildyti nuostatomis, kurios įtvirtintų šį atskyrimą, kad būtų galima ateityje išvengti įtampų, susijusių tiek su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek su Konstitucinio Teismo pirmininkų skyrimu.
„Čia klausimas yra gilesnis. Visa kova dėl Konstitucinio Teismo trijų teisėjų iš esmės yra kova dėl būsimo Konstitucinio Teismo pirmininko. Kol prezidentas delsia siūlyti savo tą patį ar naują kandidatą arba kol neaišku, koks Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali siūlyti kandidatą, tęsiasi labai palanki tam tikrai partijai, tam tikrai frakcijai situacija, kad dabartinis pirmininkas gali vadovauti iki Seimo rinkimų“, – sakė E. Šileikis.
V. Sinkevičius: tai spaudimas KT
Tuo tarpu MRU profesorius V. Sinkevičius teigia, jog politikų kreipimasis yra spaudimas Konstituciniam Teismui.
„Aš manau, kad tai apskritai dar Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, per visą laikotarpį, nėra buvę tokio teismo spaudimo ir tokio kišimosi į Konstitucinio teismo veiklą, kaip padarė valdantieji šiuo pareiškimu“, – teigė profesorius.
Jo vertinimu, šitokiu būdu valdantieji mėgina nukreipti dėmesį nuo savo sprendimų, kuriuos Konstitucinis Teismas įvertino kaip prieštaraujančius Konstitucijai.
„Kai Konstitucinis teismas priima principingus sprendimus, bandoma yra tiesiogiai įbauginti teismą, nes teisme yra dar kelios labai sudėtingos bylos“, – teigė V. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas turės vertinti, ar Vyriausybė teisėtai gavo įgaliojimus veikti, kai pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų taip pat ar Konstitucijai neprieštaravo prezidento dekretas dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo ir paskyrimo LAT pirmininke.
„Štai šitą kreipimąsi į prezidentą aš matau, kaip bandymą įbauginti teismą, kad jis vis tik labiau atsižvelgtų, ką vienu ar kitu klausimu mano politinė dauguma“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Šį antradienį valdantieji kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
D. Žalimas teigia, jog jo nei kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę ir vertino šį kreipimąsi kaip reakciją į penktadienio sprendimą bei neleistiną kišimąsi į KT veiklą.
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo kvestionuoti dabartinės jo sudėties teisėtumo, o nepagrįstų abejonių kėlimas vertintinas kaip politinis spaudimas.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Balandžio mėnesį Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos teikimą skirti S. Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir kartu atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Vėliau parlamentarai paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar atleidimas buvo teisėtas.
Konstitucinis Teismas: nepagrįstų abejonių skleidimas vertintinas kaip politinis spaudimas
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo kvestionuoti dabartinės jo sudėties teisėtumo, o nepagrįstų abejonių kėlimas vertintinas kaip politinis spaudimas.
Teismo teigimu, pagal Konstituciją, jis turi veikti nepertraukiamai, todėl KT įstatyme įtvirtinta, kad nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
KT teigia, kad jo pirmininko įgaliojimų trukmė susieta su teisėjo įgaliojimais.
„Seimas Dainių Žalimą paskyrė Teismo pirmininku jo, kaip teisėjo, įgaliojimų laikui“, – rašoma pranešime.
„Konstitucinio Teismo teisėjų, taip pat ir Teismo pirmininko įgaliojimai negali būti nutraukti kitaip, nei Konstitucijoje nustatytais pagrindais, šiuo atveju – pasibaigus įgaliojimams, kai prisiekia naujai paskirti teisėjai“, – teigiama jame.
Pranešime taip pat teigiama, kad dalies politikų siekis sukelti abejones KT legitimumu sutampa su pastarojo meto KT sprendimais.
„Nepagrįstų abejonių skleidimas šiuo atveju vertintinas kaip politinis spaudimas. Konstitucinis Teismas ragina susilaikyti nuo veiksmų, kuriais keliama grėsmė konstituciniam valdžių padalijimo principui ir kėsinamasi į teismų nepriklausomumą“, – teigia institucija.
Valdantieji antradienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad D. Žalimo įgaliojimai kaip KT pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.
Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.
D. Žalimas teigia, jog jo nei kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę ir vertino šį kreipimąsi kaip reakciją į penktadienio sprendimą dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos parlamentinės komisijos bei neleistiną kišimąsi į KT veiklą.
Konstitucija numato, kad KT kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
