„Šiandien Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad Seimo narė A. Širinskienė daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla. Jos inicijuota ir vadovauta komisija visą šį laiką darė neteisėtą spaudimą nepriklausomoms institucijoms: prokuratūrai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, valstybės įmonėms“, – konservatorių partijos pranešime cituojama M. Navickienė.
Anot jos, po tokio KT sprendimo „bet kuris save gerbiantis parlamentaras turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis iš vadovaujamų pareigų“.
„Parlamentarė, laužanti Konstituciją ir tuo pačiu pažeisdama teisės viršenybės principą, negali toliau vadovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes taip diskredituoja ir savo, ir komiteto, ir viso šalies parlamento reputaciją“, – teigia M. Navickienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės A. Širinskienės teigimu, pagal tokią logiką, konservatoriai turėtų išvis trauktis iš politikos, nes Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais pagrindiniam įstatymui yra pripažinęs jų valdančiosios daugumos per ekonomikos krizę priimtus sprendimus dėl atlyginimų, pensijų mažinimo.
„Argumentavimas būtų lygiai toks pats, jei aš dabar konservatorius raginčiau trauktis iš politinės arenos dėl to, kad jie 2008–2009 metais naktimis nurėžinėjo žmonių pensijas, o po to Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai buvo neteisėti veiksmai“, – BNS sakė A. Širinskienė.
„Lietuvos žmonės labai skausmingai nukentėjo nuo tos naktinės reformos, bet, manau, nė vienam sveiko proto politikui tokie raginimai neatsiranda, nes Seimas priiminėjo sprendimus in corpore, tuo metu buvo konservatorių valdančioji dauguma, buvo tokia teisinė realybė“, – kalbėjo komiteto vadovė.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstietės A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, o jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Komisija tyrimą vykdė trimis kryptis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Dėl šios komisijos sudarymo į KT kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai, prašydami išaiškinti, ar nekonkrečių užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.
