• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo Didžiojo šeimos gynimo maršo gegužės mėnesį Lietuvoje nuvilnijo ne viena protesto akcija, už kurių stovi ne vienas naujas judėjimas. Tik dalis protestų organizatorių ar dalyvių garsiai kalba apie norus kurti naujas politines partijas, visgi neatmetamos galimybės paremti jau egzistuojančius politikus. Ekspertai teigia, kad vietos dar vienai partijai Lietuvoje yra, tačiau steigėjus perspėja – tiek galimus narius, tiek galimus rinkėjus „suvalgyti“ gali vis radikalesnes nuostatas demonstruojanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Nuo Didžiojo šeimos gynimo maršo gegužės mėnesį Lietuvoje nuvilnijo ne viena protesto akcija, už kurių stovi ne vienas naujas judėjimas. Tik dalis protestų organizatorių ar dalyvių garsiai kalba apie norus kurti naujas politines partijas, visgi neatmetamos galimybės paremti jau egzistuojančius politikus. Ekspertai teigia, kad vietos dar vienai partijai Lietuvoje yra, tačiau steigėjus perspėja – tiek galimus narius, tiek galimus rinkėjus „suvalgyti“ gali vis radikalesnes nuostatas demonstruojanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

REKLAMA

Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) atstovai ne kartą kartojo, kad politinės partijos nekurs. Visgi asociacijos vadovas Raimondas Grinevičius viešai yra pasakęs, kad nors Lietuvos šeimų sąjūdis nekurs naujos partijos, tačiau yra iškilęs klausimas dėl dalyvavimo 2023 metų savivaldos rinkimuose.

LŠS vadovas yra minėjęs, kad rinkimuose dalyvaus nebūtinai organizacijos nariai, jei kandidatų programos atitiks pagrindines LŠS nuostatas, R. Grinevičius su komanda rems šiuos politikus.

REKLAMA
REKLAMA

Spėja, kad Šeimų sąjūdis partijos nekurs

„Daug yra kalbų ir svarstymų, kas gali išvirsti iš to protesto judėjimo. Bet dabar tą protestinį judėjimą labai sunku išpreparuoti, sužiūrėti, kas jo viduje yra. Kadangi skirtingos grupės, skirtingi dalyviai jau yra susipriešinę tarpusavyje, <...> labai sunku tampa atsekti“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, kas buvo rugpjūčio mėnesį paskelbtoje LŠS programoje, tai buvo aiškiai išskirtas vienas punktas – jie rems tuos kandidatus skirtinguose rinkimuose, kurie atliepia Šeimų sąjūdžio pažiūras.

„Visi tie klausimai susiję su vertybinėmis pozicijomis, nors ten vėliau pildėsi ir užsienio politikos dalimi. Kitaip tariant, jie kol kas savo programoje nekalbėjo apie kandidatavimą, bet kalbėjo apie kandidatų rėmimą oficialų“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Flirtuoja su valstiečiais

Politologė įtaria, kad tokie pasisakymai kai kurioms politinėms partijoms, pavyzdžiui, LVŽS, pasirodė kaip gera proga.

„Jeigu mes atliepiame tų žmonių išviešintus interesus, mes galime tikėtis jų paramos. Aš įtariu, kad čia toks žaidimas gali būti ir žaidžiamas, nes kol kas nėra labai daug prielaidų, kad jiems pavyks sukurti visiškai naują partiją ir surinkti pakankamai žmonių. Tai nėra taip paprasta. Čia reikia ir žmonių, ir struktūros, ir finansų. Tai nėra taip, kad pirštais spragtelėjau ir turiu partiją“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Urbonaitės nuomone, artėjant rinkimams, paflirtavimo tarp LŠS ir LVŽS tikrai bus. Tai, anot jos, buvo galima matyti ir gegužę įvykus Didžiajam šeimos gynimo maršui, kai valstiečiai automagistralėje Vilnius-Kaunas iškabino milžinišką plakatą, kuriame deklaruojama, kad valstiečiai – už tradicines šeimos vertybes.

„Ramūnas Karbauskis aiškiai sako, kad pagrindinė kova yra su liberalais ir šiam dalykui jie dabar yra paskelbę šventąjį karą“, – pažymėjo politologė.

REKLAMA

R. Urbonaitė neatmetė galimybės, kad LVŽS dalį protesto judėjimams priklausančių žmonių tiesiog pervilios į savo gretas.

Politologė protestuotojams linkėjo apsiauti batus

Tačiau iš protestų kilusių partijų atsiradimo R. Urbonaitė neprognozuoja.

„Ar iš tų darinių kažkas gali išsivystyti, ar iš basų, ar iš apsiavusių mamų, sunku pasakyti“, – teigė politologė.

Pašnekovė pastebėjo, kad protesto judėjimai ėmė veikti savivaldybių lygmeniu – jei pamatoma kažkokia problema, anot R. Urbonaitės, judėjimų dalyviai važiuoja į tą savivaldybę ir, jos žodžiais, „stoja ant bačkos“.

REKLAMA

„Šitą tendenciją irgi galima matyti, gal tik nacionaliniu lygmeniu ji taip nepastebima. Kol kas atrodo, kad tų pajėgumų trūksta“, – sakė politologė.

Visgi R. Urbonaitė turėjo palinkėjimą žiemą protestuoti užsimaniusiems žmonėms.

„Kalbėjo ir apie bado streikus, tai aš kaip tik visiems palinkėčiau vaikščioti su batais žiemą, valgyti ir rūpintis savo organizmu, nes politiniu valstybės gyvenimu yra daug geresnių būdų pasirūpinti“, – linkėjo politologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mato galimybę Šeimų sąjūdžio partijai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė nenurašo galimybės, kad pats Šeimų sąjūdis sukurs savo partiją.

„Jie lyg ir nesako, kad kurs partiją, išskyrus Nidą Vasiliauskaitę, kuri lyg ir bando atsiriboti nuo Grinevičiaus ir kitų. Bet pats Šeimų sąjūdžio iniciatyvinės grupės aktyvumas, važinėjimas po regionus, maršas paskelbtas, paminėti pavyzdžiai, kai savivaldybėse jie tas problemas bando spręsti.

REKLAMA

<...> Vis dar vyksta Šeimų sąjūdžio prasizondavimas, ar yra tos vietos ir ar yra tos galimybės, pasiliekant atvirus kelius, jeigu ką, galima ir su kitomis partijomis jungtis ar dalyvauti visuomeninių komitetų pagrindu“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Jei susiklostytų palankiai aplinkybės dėl kokių nors įvykių, neatmesčiau, kad jie gali ir dar kokias dvi naujas Šeimų sąjūdžio partijas įkurti“, – pridūrė politologė.

REKLAMA

I. Petronytei-Urbonavičienei daugiau abejonių kyla dėl partijos „Antroji Lietuva“, kurią steigia filosofė Nida Vasiliauskaitė.

„Nėra to pritarimo iki galo pačio Šeimų sąjūdžio fone. Tai gali neįvykti ir dėl tų pačių organizacinių dalykų“, – sakė pašnekovė.

Valstiečiai – ne tik pagrindiniai rėmėjai, bet ir konkurentai

Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, kalbant, ar šioms naujoms politinėms jėgoms yra vienos politiniame šalies lauke, reikia turėti omenyje, kad pagrindinė konkurencija vyktų su jau minėtais valstiečiais-žaliaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politologė pažymi, kad valstiečiai paskutiniu metu bando užimti Šeimų sąjūdžio nišą ir kalbėti apie tradicines vertybes.

„Tos tradicinės vertybės, tas konservatyvus požiūris į šeimą, į homoseksualių asmenų santykius, abortus ir visą kitą“, – teigė politologė.

I. Petronytė-Urbonavičienė pažymi, kad užuomazgų buvo matyti dar 2016 metais, tačiau tuomet LVŽS akcentavo tautiškumą, pavyzdžiui, siūlė pradinukams išdalinti tautinius kostiumus, visgi vėliau tai nuėjo į antrą planą.

REKLAMA

„Dabar vyksta susitelkimas į šitą moralinę skirtį, liberalumą-konservatyvumo. Karbauskis būtent per tai kalba apie gryninimąsi. Jis telkia kraštutinės dešinės, konservatyviąją visuomenės dalį ir nuostatas atstovaujančių politikų būrį“, – kalbėjo politologė.

Tai tik dalis I. Petronytė-Urbonavičienės ir R. Urbonaitės diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laidą galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų