Portalo bernardinai.lt diskusijoje kalbėję atsargos karininkai ir buvęs užsienio reikalų ministras sutarė, kad Rusijos prezidento priimami sprendimai darosi vis labiau desperatiški ir vedami emocijų. Patyręs karinį ir diplomatinį pažeminimą Putinas griebėsi nepopuliarių veiksmų – paskelbė mobilizaciją, kuri ne tik išgasdino, bet ir supykdė Rusijos viduriniąją klasę, tuos, kurie rėmė karą ir jį patogiai stebėjo nuo sofos.
Jo grasinimai panaudoti branduolinį ginklą rodo ne tik baimę prarasti kontrolę, bet ir nenorą suvokti, kas būtų po to, kai toks ginklas būtų panaudotas. Pasak ekspertų, tikėtina, kad JAV asmeniškai Putinui pranešė, kas jo laukia. Taip pat ir kas laukia Rusijos.
Rusijai karo kaina gali būti per didelė
Buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Linas Linkevičius įsitikinęs, kad Putino pareiškimai sukėlė daug emocijų, būtų neprotinga nekreipti dėmesio į tai, ką jis sako, bet įsivertinti situaciją blaivai taip pat reikia.
„Tikėtina, kad jei kalbama apie branduolinį smūgį, tai svarstomas mažesnio galingumo taktinio branduolinio ginklo panaudojimas, bet sako, kad ypatingų pokyčių mūšio lauke jis nepadarytų, nors izoliacinės pasekmės būtų didelės“, – svarstė diplomatas, pabrėžęs, kad jau ir dabar Rusija patiria tarptautinę izoliaciją, spaudimą ne tik iš oponentų, bet ir iš šalių, kurios yra draugiškos Rusijai.
Pasak L. Linkevičius, į tam tikrus Rusijos veiksmus jau reaguoja ir Indija, aštriau pasisako Kinija.
„Taigi, jei Rusija bandys naudoti branduolinį ginklą, kaip ji atrodys pasaulyje? Su ja bendraus gal tik kokia Šiaurės Korėja. Tokius dalykus taip pat reikia apskaičiuoti, panaudoti branduolinį ginklą būtų visiškai neracionalu, nors, kita vertus, atmesti ir neracionalių sprendimų negali, reikia viską analizuoti. Lyderis save į kampą įsivarė, klausimas kiek tai toleruos jo aplinka? <...> Kažkuriuo metu aplinka turės apsispręsti kokia baimė yra didesnė – Hagos ar sakyti tiesą Putinui“, – įsitikinęs L. Linkevičius, linkęs manyti, kad Putinas visgi blefuoja, kalbėdamas apie branduolinį smūgį, nes pernelyg dažnai kartoja, jog neblefuoja.
„Ką Putinas yra teigęs iki šiol, tai darė jis viską priešingai. Sakė, kad nenori dezintegruoti Ukrainos, sakė, kad ir Krymo nenori okupuoti, tai ką jis kalba nėra, tai, ką daro, nors nekreipti dėmesio irgi negalima“, – svarstė buvęs užsienio reikalų ministras.
Anot L. Linkevičiaus, kalbose apie branduolinį smūgį, būsimą sunkią žiemą ir kitus dalykus Vakarams svarbu išlikti nuosekliems ir nepasiduoti rusų vilionėms esą štai mes norime sėsti prie stalo ir derėtis. Tai, pasak diplomato, spąstai ir siekis gauti atokvėpį kare.
„Vakarų komunikacija irgi turi spragų. Vyksta atviras teroras prieš civilius taikinius, todėl turėti nusistatytas ribas dėl paramos – nelogiška, reikia duoti tai, ko prašo ukrainiečiai: tankų, naikintuvų, priešlėktuvinės gynybos. Paliaubos neatneš taikos, rusams, reikia pauzės kare, Ukraina nepradės svyruoti, svarbu, kad nebūtų spaudimo iš Vakarų, reikia laikytis nuosekliai.
Turi būti politinė, karinė ir finansinė parama, tai turi būti ilgalaikiai dalykai, kaip ir sankcijos, kurios beprecedentės, bet ne visos veikia. <...> Dėl komunikavimo apie branduolinę grėsmę, tai reikia suprasti, kad yra viešos kalbos ir privačios, rusams siunčiami signalai pasakant kokios bus pasekmes tokio smūgio. Taip pat padidintas budrumas, žvalgybinis stebėjimas“, – sakė L. Linkevičius.
Branduolinio smūgio galimybė – 50 procentų
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas kalbėdamas apie branduolinę grėsmę buvo kiek niūresnis, pasak jo, tai ar Putinas ryšis smūgiui galima vertinti, kaip 50 proc. prieš 50 proc.
„Jiems tai yra išgyvenimo klausimas, jo aplinka yra susijusi tarpusavyje ir su juo, todėl pralaimėjimas reikštų jų egzistencijos pabaigą, tiesa, kaip tai atrodys, neaišku, taigi, tos galimybės (branduolinio ginklo panaudojimo) negalima atmesti“, – įsitikinęs buvęs kariuomenės vadas.
Anot jo, karo Ukrainoje metu griuvo mitai apie Rusijos armiją, jų nenugalimumą. Visi pamatė, kad rusai nėra nenugalimi, o šie, savo ruožtu tai supratę ėmė elgtis emocingai, nelogiškai.
„Putino režimui kyla egzistencinė grėsmė, paskutinieji jo veiksmai, tokie, kaip mobilizacija, branduolinis gąsdinimas, tilto sprogdinimo neaiškios aplinkybės, dujotiekio sabotažas, atakos prieš civilius, referendumai.
Desperacijoje ir psichopatinėje būsenoje jis gali priimti tokį (branduolinio smūgio) sprendimą, todėl reikia Vakarų pozicijos, kad bus atsakymas, koks jis bus. <...> Panašu, kad norima eiti į derybas su turim pranašumą ir Putinui reikalingomis sąlygomis, kas bus to po, jei ginklas bus panaudotas, ar tai perlauži karo eigą? Žinoma bus daug aukų. Taip pat kyla klausimas, kur jis galėtų būti panaudotas: prieš kareivius mūšio lauke ar prieš miestus. Pasekmės būtų baisios, politinės ir žmogiškosios“, – svarstė kariškis.
Jis įsitikinęs, kad JAV administracija Putinui ir jo aplinkai davė gana aiškiai suprasti, kokios butų pasekmės Rusijai ir jam asmeniškai, jei branduolinis ginklas visgi būtų panaudotas.
Rusai ne viską numatė
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis svarsto, kad didelio proveržio branduolinio ginklo panaudojimas kare nepadarytų, vieno smūgio, norint sunaikinti priešą neužtektų, nors aukų būtų labai daug. Jis sakė, kad Putinas, kalbėdamas apie branduolinio ginklo panaudojimą, prisiminė Japonijos precedentą, bet pamiršo Kubą.
„Priminti reikia Putino kalbą, kur jis minėjo apie precedentą, kai JAV numetė atominę bombą ant Japonijos, bet pamiršo paminėkit Kubos krizės precedentą. Tuomet sovietai atidavė branduolines galvute Kubai, kilo krizė. Todėl variantas, kad ukrainiečiams galima perduoti branduolines galvutes taip pat yra versija. <...> Tikiu, Putinas nėra tos stiprus lyderis, kaip buvo karo pradžioje, pasitikėjimas svyruoja visuose sluoksniuose.
Jis neduos įsakymo panaudoti branduolinį ginklą, jei nebus tikras, kad tas įsakymas bus įvykdytas. Ten yra paleidimo procedūra. Tikimybė, kad gali neklausyti ir nevykdyti – padidėjo, nes susvyravo jo pozicija, karinė operacija nesiseka, jis visur pralaimi ir tai – ženklas“, – svarstė V. Malinonis, pabrėžęs, kad net Kremliaus pakalikas Igoris Girkinas-Strelkovas aiškino, kad jei rusai panaudos branduolinį ginklą, yra pavojus, kad JAV tokį ginklą perleis ukrainiečiams ir rusai gaus atgal.
Tiesa, pasak atsargos pulkininko yra dar kita rizika – Baltarusija, kurioje, mėtant pėdas rusai gali mėginti dislokuoti branduolinį ginklą, smogti taip pat gali mėginti iš ten, o tai supainiotų Vakarus.
„Ten gi vyko tas vadinamas referendumas, kuriame pritarė, kad rusų pajėgos ir branduolinė ginkluotė būtų dislokuojama Baltarusijoje. Tai jei taip atsitiktų, gali paliesti iš Baltarusijos. Vakarams suprasti, kaip reaguoti irgi gali būti sudėtinga. Turi būti Vakarų kietumas, reikia ir žinutės, kad tokių dalykų nebūtų, jog nutiktų, jei Baltarusijos teritorijoje dislokuotų branduolinį ginklą. Tai būtų eskalavimas“, – sakė atsargos pulkininkas.
Putinas patyrė pažeminimą Samarkande
Buvęs užsienio reikalų ministras svarstė, kad Putinas greičiausiai nenorėjo mobilizacijos, bet ją paskelbė pastūmėtas emocijų, pažeminimo, kurį patyrė Samarkando susitikime.
„Koks tas kantrybės slenkstis pas rusus? Jis didelis, bet kvailinimas matosi ir jiems. Ima visus, ką gali, iš gatvės, lėktuvų ir taip toliau. Tai čia vadinti daline mobilizacija sunku. Be pasiruošimo siunčiami žmonės į frontą. <...> Kerčios tilto sprogimas buvo smūgis žemiau juostos. Staiga nutiko tai, kas nutiko ir visi variantai, kas tai padarė – blogi. Tai, kad kaltinama Ukraina rodo, kad yra didelis pažeidžiamumas taip pat yra versija, kad jie patys organizavo, kad GRU taip kenkia FSB. Tai rodo, kad aižėja grandinė, kas blogai pačiam Putinui.
Įtampa tarp Kremliaus ir karinio generaliteto augs, nes ieškoma kaltų tarp karo vadų, neatsižvelgia į realią situaciją. <...> Situaciją reikia vertinti objektyviai, mums svarbu nepaslysti, nesustoti, neabejoti. Jie kalba, kad esą nori derėtis ir visa tai Ukrainos sąskaita. Gundymai artėjant žiemai kartosis. Šis išbandymas labiausiai neramina, nes jis yra didelis. Taigi, mobilizacija tėra vienas iš plano fragmentų, o ir jis kuris nuo pradžių neveikė“, – įsitikinęs L. Linkevičius.
Kovos po Maskvos kilimu darosi vis aršesnės
Jam pritarė ir buvęs kariuomenės vadas J. Žukas, pasvarstęs, kad mobilizacija buvo emocingas ir visiškai neapskaičiuotas žingsnis.
„Tai smarkiai nepopuliarus veiksmas, kiek pabėgėlių, kaip tai priėmė visuomenė? Tai neparuoštas sprendimas arba visų sprendimų visuma, kuri prasidėjo po Samarkando susitikimo, kur, manoma, Putinas patyrė pažeminimą, jam ten nebuvo parodyta pagarba, o grįžęs priėmė sprendimus, kuriems nebuvo pasiruošta. Nebuvo nieko, nei sąrašų, nei uniformų, nei valgyklų. <...> Aš netikiu, kad mobilizacija bus sėkminga. Aš netikiu tais skaičiais, kuriuos skelbia, tikiu gal surinks kelias dešimtis tūkstančių, bet jų panaudojimas nelabai turės teigiamo poslinkio.
Dar vienas dalykas dėl muštynių po kilimu, susistumdymų Maskvoje tarp grupuočių, tai svarbu žinoti, kad Rusijos kariuomenė buvo įžeista, kai po Limano praradimo Ramzanas Kadyrovas kaltino generolus nekompetencija ir bailumu O prezidentas jų negynė. Atvirkščiai, jis suteikė pulkininko laipsnį Kadyrovui. Tai dideli įžeidimai, taip paprastai tai nepraeina. Aš manau, kad tas konfliktas viduje rimtas, prasidėjo generolų areštai, nušalinimai. Tas gali turėti pasekmių ateityje“, – kalbėjo J. Žukas.
Jis pridūrė, kad rusų ginklų atsargos mažėja, pasipildyti vargu ar galės. Jie jau sunaudojo 4 iš 6 tūkstančių sparnuotųjų raketų. Pramonė, kuri buvo sovietmečiu nebeveikia, pasigaminti naujų negalės, nes trūks detalių, taip pat sunaikinta tūkstančiai karo technikos vienetų, artilerijos sistemų.
Šiuo metu Rusija ima techniką ir ginklus ir rezervų, skolinasi iš Baltarusijos, bet viskas rodo, kad pajėgos senka. Pasak V. Malinonio rusams dabar reikia karo pertraukos, bet jie tokios negaus. Ukrainiečiai, kad ir pamažu, bet stabiliai juos stumia iš Donbaso.
„Taip, rusai integruoja į mūšį naujai mobilizuotus karius, siunčia į frontą kalinius, o taip pat pakeitė taktiką, prie vieno patyrusio kovotojo „prisega“ du ar trys visai neparuoštus žmonės.
Bet kitas dalykas, jei viskas taip bus, jie po kelių mėnesių gali sugeneruoti žmonių, ir, kad ir į Baltarusijos teritoriją įvesti keliasdešimt tūkstančių nors ir prastai paruoštos, bet kariuomenės. Karas, kaip orų prognozė, galima numatyti tik dešimt dienų į priekį. Visgi jei Baltarusijoje bus dislokuotos Rusijos pajėgos, mums reikės susirūpinti ir savo saugumu, kelti parengties lygį“, – sakė atsargos pulkininkas.
