Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sako, kad eilių prie Lietuvos-Baltarusijos sienos būna, bet jas sukelia ne ukrainiečiai, o tie patys baltarusiai, kurių, vykstančių į Lietuvą tikrai yra daug.
„Tarkime šiandien Medininkuose nebuvo eilių į Lietuvą, bet štai Raigardo poste apie 70 automobilių laukė eilėje. Taigi, srautas yra padidėjęs, bet ne dėl ukrainiečių, o dėl baltarusių. Didžioji dalis ukrainiečių, kurie atvyko į Lietuvą važiuoja per Lenkiją, renkasi nekirsti Baltarusijos, tai nėra populiaru.
Pasitaiko, žinoma, bet pagrindinė kryptis yra Ukraina-Lenkija-Vakarų Europa arba Ukraina- Lenkija-Lietuva, kiek jų čia atvyksta iš tų milijonų srautų. Tai nėra didelė dalis. Taigi, kelias per Baltarusija nėra populiarus, nors jų ten, žinoma, kažkiek yra“, – sakė VSAT atstovas, pripažinęs, kad pasitaiko ir pas mus atvejų, kad ukrainiečiai neturi dokumentų ar nutinka kitų problemų, bet tokių atvejų yra mažai.
Pagrindinis srautas žmonių vykstančių per sieną Baltarusijos-Lietuvos sieną yra baltarusiai, kurių du su puse karto daugiau atvyksta, nei išvyksta lietuvių į kaimyninę šalį.
„Vasaros atostogų metu tai tikrai jautėsi, dabar irgi nemaži skaičiai, tarkime vakar į Lietuvą atvyko 3200 baltarusių, dieną prieš – 2800. Rugpjūtį sulaukėme didžiausio skaičiaus atvykėlių iš Baltarusijos – 105 tūkst. kirto sieną, visi jie turi tvarkingus dokumentus, vizas, praeina patikras. Rugsėjį atvyko apie 100 tūkst.
Raudonojo Kryžiaus atstovai teigia, kad visgi didžioji dalis ukrainiečių į Lietuvą atvyksta kirtę Lenkiją, nors yra ir kitais keliais mus pasiekusių žmonių, bet tokie srautai nėra dideli, o dabar padidėjimo taip pat nejaučiama.
Visgi BBC ir kitos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės Rusijoje skelbia, kad situacija prie Rusijos-Latvijos ir Rusijos-Estijos sienų sudėtinga, greta sienos perėjimo punktų grūdasi žmonės ir šaltyje laukia galimybės patekti į ES. Dalis žmonių neturi ukrainietiškų dokumentų, taip pat, skirtingai nuo ankstesnių mėnesių, čia daugiau vyrų, o ne moterų ir vaikų. Šie žmonės – ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų, turintys galimybę pabėgti per Rusijos teritoriją.
BBC kalbėjo su Ukrainos pabėgėliais apie tai, kaip jie išvengė Putino paskelbtos mobilizacijos ir kodėl jiems teko kelias dienas praleisti kilometro ilgio eilėje lyjant lietui laukiant apklausų ir patikrinimų Rusijos pasienio punktuose.
Rugsėjo 22 dieną apsišaukėliai DPR ir LPR sustabdė ten prasidėjusią visuotinę mobilizaciją nes vyko „referendumas“ dėl okupuotų teritorijų patekimo į Rusiją. 24 metų Donecko gyventojas Romanas iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs dėl galimybės sprukti, bet sužinojęs, kad rugsėjo 25 d. jos draugas sugebėjo palikti „DNR“ jis pats taip pat nusprendė išvykti iš Donecko.
Romanas Donecke buvo nuo karo pradžios – vyrai iš „DNR“ nebuvo įleisti net į Rusiją. Beveik aštuonis mėnesius jis vengė vasario 19-ąją paskelbtos vietinės mobilizacijos. Iš pradžių „valdžia“ atnešdavo šaukimus į darbą ir į universitetus, gaudydavo vyrus gatvėse, o vėliau kurį laiką viskas buvo tylu.
Tačiau po Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės regionų aneksijos okupuotų teritorijų gyventojams Rusijos propagandinis šūkis „mes nepaliekame savų“ nuskambėjo, kaip tiesioginė grėsmė būti mobilizuotiems į karą su Ukraina.
Per praėjusią savaitę tūkstančiai Ukrainos piliečių su vaikais, senoliais, gyvūnais ir bagažu pasiekė Rusijos sieną su Baltijos šalimis Leningrado ir Pskovo srityse ir įstrigo eilėje prie kontrolės punktų, jie buvo priversti nakvoti lauke lietui lyjant ir krentant temperatūrai.
Rugsėjo 26 d. BBC kalbintas Romanas iš Donecko sėdo į autobusą ir išvyko į Rostovą prie Dono, ketindamas vykti gilyn į Europą.
„Prieš tai planavau išvykti, beveik sėdėjau ant lagamino. Nebuvo daug laiko (kol vyko „referendumai“), apsisprendžiau“. Jis pridūrė, kad sprukti iš Donecko anksčiau nedrįso, neturėjo pinigų, o ir keliauti toli nuo namų buvo baisu.
Pasienio kontrolės punkte prie išvažiavimo iš Donecko srities iš autobuso, kuriuo važiavo Romanas, patikrai buvo išvežti tik du vyrai, kariškiai Romano nelietė, pasakojo Estiją pasiekęs vyras.
Rostove prie Dono Romanas apsigyveno viešbutyje, o paskui traukiniu – su sustojimu Maskvoje – išvyko į Sankt Peterburgą. Rugsėjo 27-osios rytą jis autobusu nuvažiavo į Narvą. Romanas turi Ukrainos pilietybę, į Europą gali atvykti be vizos.
Ivangorodo pasienyje nusidriekė nedidelė automobilių eilė, patikros punkte iš autobuso buvo išleisti Romanas ir kiti keleiviai, o maždaug po valandos buvo iškviesti į pasų kontrolę. Ten jis iš karto pasakė, kad vyksta į Estiją prieglobsčio – jam buvo pasakyta, kad su juo „pasikalbės“. Pokalbio jis laukė kelias paras. Kiek vėliau jis pasakojo, kad Rusijos pasieniečiai jį itin atidžiai „klausinėjo“. O išvykti pavyksta tik tiems, kurių telefonuose neranda „politikos“. O tai, pasak jauno vyro, gali būti bet kas.
Situacija prie Rusijos-Latvijos sienos panaši, ten irgi plūsta iš okupuotų teritorijų sprunkantys ukrainiečiai.
Pirmieji pranešimai apie didžiules eile Rusijoje Pskovo srityje netoli sienos su Latvija pasirodė rugsėjo pabaigoje, nors Ukrainos piliečiai į Pskovo sritį atvyksta ir sieną su Europos Sąjunga kerta jau nuo pavasario.
Vis dar nėra tikslios informacijos, dėl kieno vieni ar kiti pasienio punktai tampa beveik neįveikiami. Įvažiavimo kontrolė prie Rusijos sienos buvo sugriežtinta po Darjos Duginos nužudymo rugpjūčio 20 d.: FSB tikina, kad nužudymo vykdytoja Rusijos ir Estijos sieną kirto Pečoros regione.
Pabėgėliai sako, kad viskas nuolat keičiasi: arba Rusijos pusė ypač linkę ima tikrinti asmenis su ukrainietiškais pasais, arba estų ar latvių. Rezultatas tas pats – daug žmonių laukia ištisas dienas po atviru dangumi pasienyje.
Pabėgėliai, kurie neturėjo galimybės keliauti automobiliais būrėsi į grupes ir nuomojosi autobusus tam, kad atvyktų prie patikros punktų Latvijoje arba Estijoje. Prie patikros punkto esančiose aikštelėse važinėja autobusai su numeriais iš skirtingų Rusijos regionų, Moldovos numeriais, poroje mikroautobusų yra apsišaukėliškų respublikų ženklai. Iš tokių „mikroautobusų“ vairuotojai dažniausiai pasienio punkte iškrauna keleivius, šiek tiek pailsi aikštelėje ir grįžta namo.
Prie sienos su Latvija ir Estija stovi ne tik moterys, vaikai ir seneliai, bet ir nemažai vyrų. Prie Rusijos-Latvijos sienos dirba daug savanorių, padedančių įstrigusiems žmonėms, rašo Thenewtab.io. Jie situaciją mato iš arti.
Į savanorius dėl maisto kreipęsis vidutinio amžiaus vyras savo pavardės skelbti nenorėjo, jis tikino, kad neturėjo pasirinkimo, kur eiti ir ar pasiimti savo šeimą:
„Jei eitume į vakarus, būtume priversti kautis. Todėl belieka vykti į Rusiją. O dabar einame toliau, stovime čia jau šeštą dieną. Kur eiti toliau, kol kas nežinome. Negrįšime namo, nėra kur. Aš esu iš Mariupolio, mūsų namas buvo subombarduotas“, – sako jis.
Pasienyje išties daug vyrų, beveik visi su vaikais, žmonomis ir tėvais. Po vasario 24 d. Ukraina uždraudė 18–60 metų vyrų keliones į užsienį. Išskyrus retas išimtis, kelias į ES šalis jiems eina per Rusiją.
Situacija pasienyje su ES ėmė keistis visai neseniai, nes daug Ukrainos piliečių, atsidūrusių Rusijoje, gavo Rusijos pasus. Jie atsidūrė laikinuose apgyvendinimo centruose, dalis jų vėliau net sugebėjo gauti darbo. Todėl pabėgėlių srautas Rusijos pasienyje su ES šalimis iki rugsėjo 20 d. buvo palyginti nedidelis.
„Po rugsėjo 20 dienos ėmė ryškėti pokyčiai. Tai siejame su dviem aplinkybėmis. Pirma, matyt, sumažėjo finansiniai žmonių ištekliai, o antra – rugsėjo 21-ąją Putino paskelbta mobilizacija išgąsdino ir iš karo zonos persikėlusius į Rusiją. Rusijos įstatymai leidžia mobilizuoti asmenis, turinčius dvigubą pilietybę“, – svarstė pasienyje dirbantys savanoriai.
Sieną kertantys ukrainiečiai pasakojo, kad Rusijos pasieniečiai su jais kalbasi ilgai: aiškinasi, iš kur ir kur atvyksta, kodėl nepasilieka Rusijoje ar neina kariauti.
Pagrindinė priežastis, kodėl Ukrainos piliečiai, net ir gavę Rusijos pilietybę, išvyksta į Europą, anot savanorių padedančių greta sienos, yra ta, kad jiems pasilikti Rusijoje pasirodė neįmanoma.
„Čia matome Ukrainos piliečius, dėl savo gyvenimo situacijos 2022 metais gavusius Rusijos pilietybę, kurie kartu su šeimomis, vaikais, seneliais išvyksta į ES šalis ir galbūt atgal į Ukrainą. Žmonės ėmė masiškai išvykti iš Rusijos, bet ne tik dėl mobilizacijos. Čia jie negalėjo įsišaknyti“, – sakė savanoriai.
Ukrainiečių išvykimas prie vakarinės Rusijos sienos pasirodė esąs pelningas verslas privatiems vežėjams.
„Dabar prie sienų – tikras griūtis! Vidutinis sienos su Europa kirtimo laikas yra mažiausiai dvi dienos! Situacija kas valandą darosi vis sudėtingesnė, nes vis daugiau žmonių nori išvykti!“
Tokia žinutė pasirodė rugsėjo 26 dieną autobusų bendrovės „Južnij ekspresas“ socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje. Jie iš Odesos per Krymą į Europą veža žmones iš okupuotų Zaporožės ir Chersono regionų. Bilietas iš ten į Krymą kainuoja nuo vieno iki dviejų tūkstančių grivinų (apie 27-54 doleriai), iš Krymo į Europos šalis – dar apie 400 dolerių.
