Mergina ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Vidos J. 450 eurų patirtų nuostolių. Ji nurodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. skelbimų portale rado skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S22“ už 450 eurų.
Ieškovės teigimu, minėtas telefonas buvo geros būklės, atitiko jos lūkesčius, todėl buvo nuspręsta jį pirkti. Tačiau tų pačių metų gruodžio 29 d. su ieškove susisiekė tyrėja iš policijos komisariato ir informavo, jog jos nupirktas telefonas yra paieškomas.
Todėl telefonas buvo grąžintas policijos komisariatui. Susisiekus su atsakove, ši teigė nežinojusi, kad telefonas yra paieškomas ir atsisakė grąžinti pinigus.
Teigė, kad nieko nežinojo
Atsakovė Vida J. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2022 m. rudenį sudužus jos mobilaus ryšio telefonui ir skubiai ieškant įsigyti kitą, jos vaikinas nurodė, kad jo pažįstamo draugas parduoda mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S22“.
Atsakovės teigimu, minėtą mobilaus ryšio telefoną ji įsigijo už 250 eurų, tačiau be dėžutės, pakrovėjo ir dokumentų. Nepatenkinta mobilaus ryšio telefonu, atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. įdėjo skelbimus į įvairius internetinius portalus, skelbdama apie jo pardavimą.
Paaiškino, kad po kelių valandų su ja susisiekė ieškovė, norėdama įsigyti minėtą mobilaus ryšio telefoną. Ieškovė banko pavedimu sumokėjo avansą ir kitą dieną likusią sumą. Atsakovė išsiuntė mobilaus ryšio telefoną pirkėjai.
Atsakovės teigimu, ieškovė mobilaus ryšio telefoną policijos pareigūnams atidavė savo noru, nepateikė jokių įrodymų, jog mobilaus ryšio telefonas yra vogtas ar kitaip neteisėtai įgytas, taip pat nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra baigtas, ar nustatytas kaltininkas. Ieškovei neįrodžius atsakovės kaltės, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas nesutiko su atsakove
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 5 d. skelbimų portale rado skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S22 už 450 eurų.
2022 m. gruodžio 5 d. bankiniu pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 50 eurų avansą ir 2022 m. gruodžio 6 d. likusią 400 eurų sumą. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
Nustatyta, kad su ieškove 2022 m. gruodžio 29 d. susisiekė tyrėja iš Vilniaus miesto policijos komisariato ir informavo, kad minėtas mobilaus ryšio telefonas yra paieškomas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė pirkimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad telefonas yra paieškomas, juolab, kad tyrėja su ieškove susisiekė nepraėjus nei mėnesiui nuo mobilaus ryšio telefono įsigijimo.
Anot teismo, ieškovė, suvokdama situacijos rimtumą, minėtą mobilaus ryšio telefoną grąžino policijos komisariatui, tai patvirtina byloje esantis 2023 m. vasario 1 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas.
Atsakovė pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog jokių duomenų apie tai, kad mobilaus ryšio telefonas yra paieškomas, sandorio sudarymo metu neturėjo.
Mobilaus ryšio telefoną įsigijo iš savo vaikino draugo pažįstamo, tačiau teismo posėdyje negalėjo įvardinti konkrečių asmenų ir tikslių įsigijimo aplinkybių. Atsakovė tik paaiškino, kad ginčo telefoną nusprendė parduoti, nes jis jai buvo per brangus.
Nagrinėjamu atveju, teismas negali sutikti su atsakovės teiginiais, jog ji nėra atsakinga už tai, kad pardavė paieškomą mobilaus ryšio telefoną bei dėl to, kad nežinojo, jog mobilaus ryšio telefonas yra paieškomas.
Anot teismo, atsakovė turėjo užtikrinti, kad parduodamas daiktas jai priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas Civiliniame kodekse.
Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Taigi, nors atsakovė įsigijo šį telefoną iš kito asmens, tačiau sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį su atsakove, turėjo pareigą užtikrinti, kad sandorio objektas, t. y. mobilaus ryšio telefonas nepriklauso tretiesiems asmenims ir kiti asmenys nereikš ateityje pretenzijų į jį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo mobilaus ryšio telefonas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise ar, kad buvo įsigytas teisėtai. Juolab, kad byloje konstatuota, jog atsakovė mobilaus ryšio telefoną įsigijo už 250 eurų, be dėžutės, pakrovėjo ir dokumentų.
Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl mobilaus ryšio telefoną ji norėjo parduoti praėjus trumpam laikui nuo jo įsigijimo, tik, pasirinkdama kaip savo gynybinę versiją, teigė, kad telefonas buvo jai per brangus ir ji nemokėjo naudotis brangiais telefonais. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio teiginiai teismo neįtikino.
Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė Simonos ieškinį patenkinti visiškai. Merginai iš telefono pardavėjos priteista 450 eurų suma. Ji taip pat turės sumokėti 221 eurą siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
