Su jaunos gydytojos netektį išgyvenančios ligoninės bendruomene ir laikinai einančia Respublikinės Šiaulių ligoninės administratorės pareigas Česlova Špūriene susitikęs ministras teigė norėjęs išsiaiškinti, kiek tai, kas dabar vyksta sveikatos sektoriuje, sąlygota ir pandeminio nuovargio.
„Atsakymas, kurį dažniausiai girdžiu, – tai galbūt virusas, karantinas, pandemija viską paaštrino, bet problemos, apie kurias kalbama, žmonių nuomone, yra ilgalaikės: darbo krūviai, atlyginimai, organizacinė kultūra.
Vienas gydytojų labai vaizdingai pasakė, kad net ir medikų bendruomenei trūksta suvokimo, kas išties yra mobingas. Jis sakė, kad galiu identifikuoti bet kokią žmogaus ligą, galiu žinoti, kaip jį reanimuoti, bet nežinau, kaip elgtis su mobingu. Jis sako, kad kaip gydytojas nežino iki galo, koks skirtumas tarp reiklumo ir mobingo“, – neslėpė A. Dulkys.
Kaip pasakojo jis, viena svarbiausių žinučių, ką išgirdo pabendravęs su kolektyvu – tai širdgėla, kad laiku nepadarė tai, kas būtų užkirtę kelią nelaimei.
„Ne vienas jų sakė: „Nešioju negrumą širdyje, nes mačiau kas darėsi su šviesios atminties gydytoja, bet nieko nepadariau, mačiau tai kelis metus ir nieko nepadariau“. (...) Kolegos, bendradarbiai nesijaučia turėdami įrankių, kuriais, matydami negeroves, galėtų kažką pakeisti“, – kalbėjo SAM vadovas.
Rezidentas nori ne tik profesoriui kėdę nešioti
Paklaustas, ar buvo susitikęs su padalinių vadovais, kurie minimi įvykio kontekste, ministras pripažino, kad tiksliai to nežino, nes bendravo su visais, kurie norėjo.
„Visi, kurie išreiškė norą susitikti, neklausiau nei vardo, nei pavardės, nei pareigų, su visais bendravau. Galbūt tarp jų buvo ir padalinių vadovai, bet buvo ir slaugytojai. Ėjome tiesiog iš padalinio į padalinį, iš skyriaus į skyrių. Su visais bendravau ir kviečiau palaikyti rytoj atvykstančią Pokyčių inicijavimo grupę, ją palaikyti ir atsiverti“, – kalbėjo jis.
A. Dulkys gyvai pabendravo ir su mirusios medikės broliu. Anot jo, buvo patikinta, kad šeima ruošiasi bendradarbiauti su visomis institucijomis.
Paklaustas, ar užtenka vien įstaigos vadovo Remigijaus Mažeikos nušalinimo, ministras ragino į problemą žiūrėti plačiau.
„Man atrodo, įstaigos vadovo nušalinimas, kai kalbame apie savižudybę ar mobingą, tai yra tik dalelė, kuo mes galime prisidėti prie objektyvaus tyrimo. Ta kelionė, matyt, gali nuversti į pačius įvairiausius sprendinius, nes, kiek man žinoma, savo darbą dirba Valstybinė darbo inspekcija, Generalinė prokuratūra, sudaryta galimo tarnybinio pažeidimo komisija, o rytoj, kaip sakiau, atvyksta pokyčių inicijavimo grupė“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, nors pasigirsta bandymų tai, kas vyksta, nurašyti pandeminiam nuovargiui, organizacinė kultūra prasideda nuo jauno slaugytojo, rezidento pirmųjų žingsnių gydymo įstaigoje.
„Ir tas lūkestis jauno žmogaus yra, kad jį priimtų komanda, kad gerbtų, klaustų jo nuomonės, o ne tik prašytų profesoriui kėdę panešioti. Slaugytojas taip pat nori atitinkamos pagarbos už savo atliekamą darbą. Ir, matyt, kiekvienas jų yra teisus. Ir kalbėjome, kad toks dalykas kaip organizacinė kultūra šioje bendruomenėje yra neleistinai pamirštas. (...) Egzistuoja stereotipas, kurį, matyt, turėtume pastumti į šoną, kad medikų bendruomenei nereikia psichologų pagalbos“, – kalbėjo ministras.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Savo ruožtu apie nušalinimus paklausta Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinoji administratorė Česlova Špūrienė teigė, kad dėl kitų nušalinimų „sprendimai dar nėra priimti“.
„Situacija yra sudėtinga. Skuboti sprendimai, manyčiau, nėra tinkamas būdas. (...) Dar mažai laiko, kad priimtume sprendimus“, – kalbėjo ji.
Č. Špūrienė teigė, kad ligoninėje „dirba puikūs žmonės, bet tiesiog galbūt yra bendravimo kultūros problemos, darbo krūvių (...) ir kitos problemos“.
Laikinoji ligoninės administratorė sakė, kad kol kas vyksta bendradarbiavimas. Be to, ji pridūrė, kad su dalimi darbuotojų jau susitiko, tačiau pokalbiai bus tęsiami.
„Sudėtinga pasakyti, kiek yra mobingo, kiek kitų dalykų yra“, – kalbėjo ji.
Penktadienį prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo Šiaulių medikės privedimo prie savižudybės ir dokumentų klastojimo. Šis tyrimas pradėtas įvertinus duomenis, „gautus po visuomenę sukrėtusio įvykio, susijusio su Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios gydytojos mirtimi“.
Portalas tv3.lt primena, kad prieš tris savaites Lietuvą sukrėtė žinia apie jaunos Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybę. Kaip teigiama, moteris prieš save pakėlė ranką neatlaikiusi mobingo.
Gydytoja buvo nėščia
Mirusios medikės brolis pasakojo, jog moteris apie psichologinį smurtą darbe (mobingą) su šeima yra kalbėjusi, tačiau, anot brolio, nė vienas artimasis neįtarė, kad moteris palūš ir ryšis tokiam žingsniui.
„Ji tai padarė spontaniškai, nes ji buvo grįžusi iš kelionės, parą budėjo. Ketvirtadienį ryte jai baigėsi budėjimas ir jai įteikė atleidimą iš Šiaulių ligoninės. Ją, matyt, tas sukrėtė. Ji mums nieko nepranešė, kad buvo atleista, mes nieko nežinojome ir ją tiesiog radome paskui. Būtume žinoję, būtume kažką padarę“, – pasakoja medikės brolis Artūras.
Artimieji pasakoja, kad jauna medikė iš gyvenimo pasitraukė netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Nusižudžiusios medikės brolis tvirtina, kad šeima žada pradėti konsultacijas su advokatais, rinkti mobingo ligoninėje įrodymus ir dėl artimosios mirties galiausiai kreiptis į prokuratūrą.
Kaip vėliau žiniasklaidai patvirtino brolis, medikė buvo nėščia.
Sveikatos sistema ir toliau pūliuoja – kiek dar medikams teks kęsti mobingą?
