Dulkys prakalbo apie ribojimus per Velykas: gali būti taikomos kitos priemonės nei per Kalėdas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nenoriai kalba, kokie ribojimai bus taikomi Velykų savaitgalį, tačiau užsimena, kad priemonės gali būti kitos nei taikytos per Kalėdas. Ministras tikina, kad būtina padidinti testavimo apimtis bei svarstoma, kad kai kurių profesijų atstovai gali būti testuojami privalomai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys svečiavosi naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“.

Pavasarį taikys kitokias priemones nei žiemą

„Galime dėl kai kurių [karantino] priemonių tartis ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet būtent ir savivaldos lygmeniu. <...> Taip, tai bus nuolatinė diskusija. Nebeturime tokios dienos, kad mes tą dieną nieko negalvojame apie tas priemones“, – kalbėjo A. Dulkys.

Ministro teigimu, „viską lems skaičiai“, ar po kovo 15 d. bus panaikinti judėjimo ribojimai šalyje. A. Dulkys svarstė, kad matant skirtingą užsikrėtimų skaičių savivaldybėse, verta kalbėti apie judėjimo ribojimų mažinimą palaipsniui.

„Mes turime labai didžiulius skirtumus [savivaldybėse]“, – teigė ministras.

Pasak A. Dulkio, dalyje savivaldybių 14 dienų užsikrėtimų vidurkis 100 tūkst. gyventojų yra apie 100 atvejų, kitose viršija ir 500.

„Turime mąstyti dėl tų žmonių judėjimo ir mobilumo. Šiandien atsakymo aš neturiu, esame tokioje analizėje, diskusijoje ir, kai susirinks Vyriausybė, bus galutiniai taškai sudėti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Paklaustas, ar galime sulaukti griežtesnių judėjimo ribojimų Velykų savaitgalį, siūlė nemąstyti „proginiais aspektais“. Griežti judėjimo ribojimai įvesti prieš Kalėdas, tačiau, anot A. Dulkio, situacija tuomet buvo visiškai kitokia – Lietuva pirmavo Europoje pagal daugelį parametrų.

Gruodžio mėnesį užsikrėtimų vidurkis siekė apie 1,5 tūkst. užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų, dabar jis siekia apie 250.

„Štai nuo kokio kalno mes leidomės. Taip, tada tas mobilumas tikrai davė labai reikšmingą poveikį ir padėjo mums numušti tą temperatūrą, tas buvo daroma nuosekliai. Bet mes taip ir sakėme, kad jei mes pasiektume apie 200 atvejų, tai ateina tas metas, kai tu jau gali valdyti situaciją kitomis priemonėmis. <...> Atitinkamai ta logika ir yra – vienos priemonės suveikia vienose situacijose, kitos priemonės įgauna prasmę, kai yra kiti skaičiai“, – teigė A. Dulkys.

REKLAMA

Prakalbo apie privalomą testavimą

Ministras pažymėjo, kad dabar didesnis dėmesys yra nukreiptas į kitas priemones, tokias kaip testavimo plėtimas. A. Dulkys teigė, kad kai sumažėjo simptominių atvejų testavimas, paskiepyta didžioji dalis medikų ir pedagogų, laboratorijose atsivėrė galimybės didinti profilaktinį testavimą.

„Mes dabar galvojame, kaip suaktyvinti tą savanorišką testavimą, kuris galėtų būti ta priemonė, kuri mums padėtų sugrįžti saugiau į gyvenimą ir mažiau galvoti apie kitus ribojimus, o išmokti gyventi su virusu naudojant kitas priemones ir sąžiningai laikantis kitų patarimų: saugių atstumų, kaukių ir kitų dalykų. Mes būtume linkę su visuomene tartis, kad judėtume link kitokių priemonių“, – teigė A. Dulkys.

Nors anksčiau skelbta, kad testavimas nuo koronaviruso nebus privalomas, pasak A. Dulkio, šiuo metu aktyviai diskutuojama ir žiūrima į atitinkamus teisės aktų projektus.

„Galbūt tam tikroms grupėms reikėtų numatyti ir privalomą testavimą, ypač, kai mes kalbam apie svarbias funkcijas vykdančius žmones arba tuos, kurie turi tiesioginį kontaktą. Arba tiems, kuriems, mes matome iš epidemiologinės pusės, na neįmanoma kitaip saugiai sugrįžti į savo veiklas“, – pasakojo jis.

Anot A. Dulkio, situacija smarkiai pasikeistų, jei būtų vakcinuota didesnė dalis visuomenės. Per kovo mėnesį planuojama paskiepyti 70 m. ir vyresnius gyventojus, tad mirtingiausioje grupėje, pasak ministro, situacija bus suvaldyta. Tačiau tai nereiškia, kad testavimo apimtys kitose visuomenės grupėse turėtų mažėti.

„Tai turi tapti kaip nuolatinio gyvenimo įrankis. Čia ne vienas virusas bus, čia klimato kaita ir kiti dalykai mums signalizuoja, kad mes ilgai gyvensime su šitais dalykais. Vadinasi, mūsų gyvenimo kultūroje turi atsirasti... Na, kaip valgome su peiliu ir šakute, tai, matyt, reikia suprasti, kad testavimasis yra labai svarbus kultūringo žmogaus požymis“, – tikino ministras.

REKLAMA

Kodėl lėtėja gerėjimas – atsakymo neturi

Pastaruoju metu pastebimas ir atvejų mažėjimo sulėtėjimas, o to priežastis, anot A. Dulkio, tenka tik spėlioti.

„Tokio užtikrinto atsakymo tikrai niekas neturi“, – pripažino A. Dulkys.

Ministras trečiadienį bendravo su kolegomis sveikatos apsaugos ministrais iš Latvijos ir Estijos, tai situacija Baltijos sesėse panaši.

„Jei Estijoje dar ir blogėja, tai Latvijoje lygiai taip pat, mažėjo mažėjo ir paukšt ir sustojo. Bet pas juos sustojo ties aukštesniais skaičiais ir jie yra labai sunerimę“, – teigė ministras.

Pasak A. Dulkio, priežastys dėl sulėtėjusio situacijos gerėjimo gali būti kelios. Pirmiausia, dėl galbūt padaugėjo žmonių kontaktų, taip pat prisidėti galėjo ir dalies veiklų atnaujinimas.

„Bet, tai ką mes matome, kad labai gali daryti poveikį ir viruso atmainos“, – sakė ministras.

Pats A. Dulkys pabrėžė, kad vien tik testavimas šioje situacijoje mūsų neišgelbės. Jis siūlė pažvelgti į Skandinavijos šalis, kuriose atliekama daug testų, žmonės noriai savarankiškai testuojasi.

„Bet skaičiai pas juos lygiai taip pat pradėjo blogėti. Reiškia, mes susiduriame su kažkuo, ko mes nežinome ir tolimesni sekoskaitos tyrimai, tolimesnė analizė mums galbūt duos daugiau atsakymų. Bet kol kas, taip tiesa, tie skaičiai truputėlį pradėjo lyg tai kaip ir stagnuoti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Visą pokalbį su ministru A. Dulkiu žiūrėkite vaizdo įraše, kuris yra teksto pradžioje.

Lietuvoje per parą užfiksuoti 434 koronaviruso atvejai ir 5 mirtys

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 434 COVID-19 atvejai ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas.

Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 247,9.

Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 201 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7 tūkst. 110 asmenys. Pasveikusiųjų – 187 tūkst. 162. 

REKLAMA

Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3303. Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 5731. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 6620. 

Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 200 tūkst. 63 žmonės. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 80 tūkst. 502 asmenys.

Ligoninėse šiuo metu gydoma 900 COVID-19 pacientų, iš jų 89 – reanimacijoje

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 900 COVID-19 pacientų, 89 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Deguonis papildomai tiekiamas 754 ligoniams, 47 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 tūkst. 335 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 651 užsikrėtusysis, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 7110 asmenų.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3303 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6620 mirčių.

Vyriausybė trečiadienį priėmė visą pluoštą smulkių karantino atlaisvinimų. Tarp jų – leidimas bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė atlaisvinti karantiną, leisdama bendrauti po dvi šeimas ar du namų ūkius atvirose erdvėse. Atvirose erdvėse gali būriuotis ne daugiau nei penki asmenys, išskyrus šeimos ar namų ūkio narius.

Taip pat Vyriausybė leido didinti paslaugų bei užsiėmimų prieinamumą atvirose erdvėse ribotam asmenų skaičiui. Tai yra, leidžiamos sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse, kai jos vienu metu teikiamos ne daugiau nei 5 asmenims, išskyrus dviejų šeimų arba dviejų namų ūkių narius.

Šie pakeitimai įsigalioja nuo kovo 6 dienos.

Nuo kovo 10 dienos leista atnaujinti praktinius vairavimo egzaminus.

Daugiau apie tai skaitykite čia.


Rašyti komentarą...
r
rrrr
2021-03-05 12:04:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
reikia,isvaikyti ta seima ir vyriausybe ir neleisti sitiems listi i valdzia bent kokius 15 metu ir su mazesniu skaiciu sieme,uztektu bent 99
Atsakyti
-5

O
Ona
2021-03-05 11:45:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dulkiau tave reiketu izuoliuoti nuo viso pasaulio 10 metu
Atsakyti
-11

S
Sramas
2021-03-05 11:50:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lysk tu į krūmus,"ministeri" jau prieš gal dvi savaites buvai scenarijų išdėstė, kad bus daug pakeitimų, tai kur jie? gal, kad galima po penkis susitikt, mes senai beveik visi tai darome, tavo tos sapaliones nulinis, negadinket žmonėms nors savaitgalio nuataika, nei tu sprendi, nei kitos undinės, čia nemirtingi ekspertai jūsų visa broileryna valdo, geriau rasykin naujus scenarijus, o mes bandysim vaidint, kad gerai surežisuota, visus laikyt ukiuase, taip pagal naujus išsireiškimus, Gero rašymo, ponai ir panelės, geras rusiškas yra pasakymas, nas ja,,, but a my talstiejam
Atsakyti
-12

SKAITYTI KOMENTARUS (34)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų