Po Šiaulius sukrėtusios tragedijos nusižudžius jaunai ligoninės gydytojai Seimo sveikatos reikalų komitete surengta diskusija apie mobingą gydymo įstaigose.
Posėdžio metu nagrinėjant šią temą ministras ragino matyti tiek, be abejo, sveikatos aspektus, tiek švietimo, socialinės srities klausimus, tiek teisinius dalykus ir net ekonomiką.
Visų pirma A. Dulkys pažymėjo, kad neteisinga mobingą pateisinti pandeminiu nuovargiu.
„Viena iš tendencijų, į kurią turėtume atkreipti dėmesį, kurią pastebiu, bet kuri visų mūsų bendromis pastangomis gali būti sustabdyta, tai kai mėginame mobingo, psichikos sveikatos temą truputėlį pridengti ir pritempti kaip pandeminio nuovargio ar kovido pasekmę. O pranešėjai labai gražiai atskleidė, kad tai išties yra ne kokių trumpalaikių, net ir metų trukmės reiškinių pasekmė, o istorinė, sisteminė problema, kuri turi savo gilias priežastis“, – sakė jis.
Noras greito kraujo – ne sprendimas
Jis bendrai atkreipė dėmesį į sveikatos raštingumą ir tai, kaip tokiu kaip Šiauliuose įvykusios tragedijos atveju svarbu individuliai įvertinti situaciją ir giliai išnagrinėti įvykį.
„Čia nepaskubėsi. Ir tas paskubėjimas su išankstiniais vertinimais rodo, kad psichikos sveikatos srityje mes turime problemą su raštingumu ir daug dalykų neatpažįstame, nemokame vertinti, o norime „greito kraujo“. (...) Žmonių savo teisių nežinojimas į stumia, kaip kitas pranešėjas sakė, į aukos poziciją, į atpirkimo ožio poziciją. Ir tokiu būdu, kaip gražiai pasakyta, vieną ožį išvaro, kitą ožį pastato, o problema lieka“, – dėstė A. Dulkys.
Portalas tv3.lt primena, kad ministerija spėjo sulaukti priekaištų, kad neskubėjo priimti sprendimo dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo R. Mažeikos nušalinimo, o tas padaryta tik pirmadienį, sutapimas ar ne, po sekmadienį medikų prie SAM surengto mitingo prieš mobingą.
Nušalinti R. Mažeiką sveikatos apsaugos ministras nusprendė, gavęs Pokyčių inicijavimo grupės siūlymą dėl vadovo nušalinimo bei Generalinės prokuratūros pavedimą organizuoti „aplinkybių ištyrimą, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis“.
Posėdžio metu ministras apgailestavo, kad apskritai vis dar dažnai į psichikos sveikatos temą stengiamasi žiūrėti pro pirštus.
„Ji rodosi „minkšta“, sunkiai apčiuopiama ir visi esame linkę matyti rezultatą, kurį galima apibūdinti nelietuvišku žodžiu – „hard“, kai gali „pačiupinėti“, aiškiai matai rezultatus, o šioje temoje reikia ilgų, gilių pastangų ir tas rezultatas ne visada matosi.
Tai tokiems oponentams norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra ir EBPO paskaičiavimai, kad mūsų valstybė, nespręsdama psichikos sveikatos problemų, paranda didelę 2,6 proc. BVP dalį, kuri taip pat susijusi ir su mūsų ekonomika“, – pastebėjo ministras.
Ne viskas mobingas, kas mobingu vadinama
Be kita ko, A. Dulkys jau ne kartą pažymėjo, kad problemą galima spręsti ne emocijomis, o tik sulaukiant ne anoniminių medikų pranešimų. Visgi jis kartu pabrėžė, jog nereikia prie mobingo pritempinėti visų problemų:
„Lietuvoje net nėra žinoma atvejų, kada būtų įrodytas mobingas arba kad žmonės žinotų, kaip apie jį pasisakyti ir identifikuoti. Daugelyje nevyriausybinių grupių specialistų Pokyčių grupėje nagrinėti kreipimaisi įvardijami kaip skundai dėl mobingo, bet daugelio jų turinyje nėra mobingo elementų.“
Tai, kad ne viskas yra mobingas, kas mobingu vadinama, akcentavo ir Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu pranešimus skaitę pranešėjai.
Kaip aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveinhardt, mobingu laikomas psichologinis spaudimas rafinuotomis priemonėmis, kurias labai sunku įrodyti, nes jų nesimato plika akimi. Tai gali būti žmogaus apkaltinimas nebūtais dalykais, psichologinis terorizavimas mažais žingsneliais, bet vykstantis nuolat ir tendencingai.
„Mobingas – neišspręstas ir užsitęsęs konfliktas. Kartais žmonės nesutaria metų metus, tačiau ar kažkurį konfliktą galima vadinti mobingu? Tai galima pasakyti tik išnagrinėjus kiekvieną atvejį atskirai. Reikia atsekti visą istoriją, privaloma žiūrėti kompleksiškai – kaip prasidėjo, kokios priežastys, kas ką darė, kaip elgėsi konfliktuojančios šalys, bendradarbiai, vadovai, ką išgyveno auka, kokios buvo pasekmės“, – komitete kalbėjo ji.
Ne tik sveikatos sektoriaus bėda
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad mobingo ir emocinės sveikatos problema nėra tik vieno sveikatos sektoriaus problema, todėl ir problemos sprendimui reikia kompleksinių sprendimų.
Ji pranešė, kad ministerijoje suformuota darbo grupė, kuri, planuojama, didins Darbo inspekcijos pajėgumus. Taip pat planuojama parengti Darbo kodekso pakeitimus, įtvirtinant darbuotojų, galimai patiriančių arba patyrusių mobingą ir padavusius skundus, teisių ir apsaugos garantijas, apibrėžti mobingo sąvoką, dėl to kaltų asmenų atsakomybės pagrindus.
M. Navickienė nurodė, kad pernai iš 9 tūkst. besikreipusių į Valstybinę darbo inspekciją vos 34 atvejai buvo dėl psichologinio smurto.
Nusižudė neatlaikiusi mobingo
Portalas tv3.lt primena, kad šalis prieš daugiau nei dvi savaites išgirdo apie kraupią nelaimę: kaip teigiama, neatlaikiusi mobingo nusižudė 36-erių Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė.
Mirusios medikės brolis pasakojo, jog moteris apie psichologinį smurtą darbe (mobingą) su šeima yra kalbėjusi, tačiau, anot brolio, nė vienas artimasis neįtarė, kad moteris palūš ir ryšis tokiam žingsniui.
„Ji tai padarė spontaniškai, nes ji buvo grįžusi iš kelionės, parą budėjo. Ketvirtadienį ryte jai baigėsi budėjimas ir jai įteikė atleidimą iš Šiaulių ligoninės. Ją, matyt, tas sukrėtė. Ji mums nieko nepranešė, kad buvo atleista, mes nieko nežinojome ir ją tiesiog radome paskui. Būtume žinoję, būtume kažką padarę“, – pasakoja medikės brolis Artūras.
Artimieji pasakoja, kad jauna medikė iš gyvenimo pasitraukė netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Nusižudžiusios medikės brolis tvirtina, kad šeima žada pradėti konsultacijas su advokatais, rinkti mobingo ligoninėje įrodymus ir dėl artimosios mirties galiausiai kreiptis į prokuratūrą.
Sveikatos sistema ir toliau pūliuoja – kiek dar medikams teks kęsti mobingą?
