Opocizinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surengė diskusiją apie galimybes daliai viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų įteisinti keturių dienų darbo savaitę, tačiau mokėti už penkias dienas.
Diskusija Lietuvoje tik prasideda
Pasaulyje yra šalių, jau išbandžiusių arba šiuo metu išbandančių keturių darbo dienų modelį. Viena tokių – Ispanija. Tačiau Lietuvoje, Seimo nario Gintauto Palucko nuomone, diskusija šiuo klausimu dar tik prasideda.
„Tyrimai Europoje rodo, kad realiai Olandijoje, Danijoje, daugelis dirbančiųjų skiria labai nemažai laiko šeimai, laisvalaikiui ir realus darbo laikas sudaro nuo 29 iki 32 valandų. Tai yra tos vadinamos keturios darbo dienos per savaitę. Tačiau lygiai taip pat tos šalys rikiuojasi vienose iš pirmiausių pagal darbuotojų produktyvumą šalyse.
Todėl diskutuojant Lietuvoje susiduriame su ekonominiu argumentu, kad štai mes negalime sau leisti dirbti keturių darbo dienų, nes reikia didinti produktyvumą, vytis Vakarų Europos valstybes. Panašu, kad tiesioginės sąsajos tarp išdirbto laiko ir produktyvumo nėra. Atvirkščiai, jei žmogus gali skirti laisvo laiko sau, savo šeimai, savo pomėgiams, atgauti psichines ir fizines jėgas, jo produktyvumas likusias keturias dienas gali būti didesnis“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Parlamentaro nuomone, pirmiausia sumažinti darbo valandų skaičių būtų galima didžiausią stresą darbe patiriantiems darbuotojams – slaugytojams ir socialiniams darbuotojams.
„Tai yra dvi kategorijos, kurioms keturios darbo dienos yra ne šiaip prabanga, bet būtinybė. Manau, kad šis eksperimentas galėtų rasti kelią Seime, nes daugelis politinių partijų frakcijų į savo programas yra įsirašę vienokia ar kitokia forma darbo sąlygų gerinimą.
Privačiame sektoriuje negalime pamiršti, kad eksperimentai vyksta laisva valia. Ar tai programuotojų būtų įmonės, ar per pandemiją keitėsi grafikai. Kol kas turime tik sėkmės istorijas, įmonės nesugriuvo, darbuotojai yra laimingesni ir ekonomika juda į priekį. Manau, kad lietuva prirbendusi diskusijai ir būtent apie šias dvi viešojo sektoriaus darbuotojų kategorijas galime kalbėti“, – sako G. Paluckas.
LSDP Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė sako, kad papildoma poilsio diena įvardintoms darbuotojų grupėms būtų skiriama tam, kad žmonės galėtų pailsėti ar tą laiką skirti kvalifikacijos kėlimui. O. Leiputė pabrėžia, kad atlyginimai darbuotojams mažėti neturėtų.
Ar nepadidins lyčių nelygybės?
Tačiau diskutuojant apie papildomo laisvadienio idėją, nereikėtų pamiršti ir lyčių nelygybės – sako diskusijos dalyviai.
„Trys poilsio dienos būtų naštos tarp vyro ir moters pasidalinimo aktualumas. Kad neliktų taip, jog moteris dirba neapmokamą darbą, o jei kalbėtume apie tos pačios profesijos vyrą, jis gali žvejoti“, – sako O. Leiputė.
Sereotipiškai įprasta, kad didžioji namų ruošos darbų krenta moterims ant pečių. Kyla klausimas, ar atsiradus vienai papildomai laisvai dienai, našta moterims nepadidėtų.
„Pati savaime keturių dienų savaitė neišspręs šitų problemų, tai yra lyčių balanso trūkumas. Plėtojantis kapitalistinei santvarkai, įvyko skilimas tarp viešos ir privačios erdvės ir tas darbas, kuris yra atliekamas namuose, nėra laikomas darbu, niekaip nėra apskaitomas. <…>
Puikiai suvokiame, kad yra rizika. Jei tuopat metu nekeisime lyčių stereotipų, nuostatų, kad tai, kas vyksta buityje, su vaikų priežiūra, kas vyksta su negalią turinčių ar senyvo amžiaus žmonių priežiūra, visa tai turi būti dengiama kokybiškomis paslaugomis. <...>
Jeigu mes šito nedarome, kas atsitinka su feminizuotomis profesijomis? Įvedame keturių darbo dienų savaitę, partneris dirba kažkokiame sektoriuje, kuris turi penkių darbo dienų savaitę, galbūt net įsijautęs į tą medžiotojo vaidmenį, 12 valandų per savaitę padirbės antru etatu ir sako: brangioji, tu juk turi tris laisvas nedarbo dienas, tai ir važiuok su tuo ūkiu“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Specialistės teigimu, čia įsikišti turėtų švietimo sistema. M. Jankauskaitė pabrėžia, kad sistema turėtų keistis iš esmės.
„Švietimo sistema atsiraitojusi rankoves turėtų pradėti daryti tai, ką privalo daryti. Ne ta prasme, kad atskirą pamokėlę įvesti, kažkokį projektėlį padaryti, ne. Švietimo sistema turi funkcionuoti tokiu būdu – sakyčiau, totali revizija, kas cituojama, kas minima istorijos, matematikos, literatūros vadovėliuose. Vaikai sprendžia uždavinį ir skaičiuoja kiek mama kotletų kepa, o kitame, kiek tėvas vinių sukalė, tai netiesiogiai stereotipus vėl produkuojame.
Šiaip visa mokykla turėtų stebėti, kaip komunikuoja su vaikais, užklasinėje veikloje, ar mes de facto laikomės lyčių lygybės. Jei mokytoja ateina į klasę ir pasako: na, kur mano stiprūs berniukai, suolus panešiosime, o mergaitės lentą išplaus ar langus pavalys. Vėlgi, mes reprodukuojame tuos dalykus“, – komentuoja M. Jankauskaitė.
Diskusijų keliantis klausimas
Dar pernai vėl kilus diskusijoms dėl keturių darbo dienų, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė palaikanti idėją.
„Moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais įrodyta, kad trumpesnė darbo diena ar savaitė leidžia išlaikyti ilgesnį darbingą amžių, leidžia dirbti efektyviau, naudingiau, nešti didesnį pelną. Jei kalbam apie ekonominį faktorių – ilgesnis savaitgalis ar daugiau poilsio dienų skatina vartojimą, tie patys pinigai, kurie bus išleisti, grįš verslininkams į kišenę“, – kalbėjo ji.
Tuo metu premjero pareigas ėjęs Saulius Skvernelis pranešė siūlantis pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalio, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą.
Dar kiek anksčiau tv3.lt rašė, kad kai kuriems profesinių sąjungų atstovams keturių darbo dienų savaitės klausimas atrodė kiek per ankstyvas.
Lietuva – ne pirmoji
Dar 2018 m. Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų federacijos vadovė Frances O'Grady paragino sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų.
„XIX amžiuje profesinės sąjungos kovojo už aštuonių valandų darbo dieną. XX amžiuje buvo išsikovota, kad darbuotojai turėtų dvi nedarbo dienas per savaitę ir apmokamas atostogas. Aš tikiu, kad XXI amžiuje sugebėsime pasiekti, kad darbo savaitė sutrumpėtų iki keturių dienų, mokant padorius atlyginimus“, – sakė ji.
Portalas forbes.com dar kovą pranešė, kad dėl pandemijos dalis įmonių ėmė eksperimentuoti su keturių darbo dienų savaite. Rašoma, kad Ispanija yra viena iš pastarųjų keturių darbo dienų savaitę išbandančių šalių.
Pasak forbes.com, Suomijos premjerė Sanna Marin taip pat yra siūliusi įgyvendinti keturių darbo dienų arba šešių darbo valandų per dieną režimą. Diskusijos šia tema yra vykusios ir daugiau šalių: Švedijoje, Naujojo Zelandijoje, JAV, Japonijoje ir kitur.
