Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius.
Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.
Vyriausybei teikiamuose dokumentuose pažymima, kad projektu siekiama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje.
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Įstatymų pakeitimų aiškinamajame rašte teigiama, kad pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais, mokestį mokės tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui. Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės dešimčia gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
Mokesčio dydis apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš išmetamo CO2 kiekio, taršos koeficiento (taikomo priklausomai, ar naudojamas benzinas, dyzelinas ar dujos) ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento, kuris numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją.
Pagal siūlomą apmokestinimą, kai anglies dvideginio išlakos sieks 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), taikomas 56 centų už gramą tarifas.
161-200 gramų kilometrui atveju tarifas bus 76 centų, 201-250 gramų CO2 išlakoms – 1,10 euro, o kai transporto priemonės rodikliai sieks ar viršys 251 gramą kilometrui, būtų taikomas 1,5 euro tarifas.
Nors taršos mokesčio įsigaliojimo data planuojama 2023 metų sausio 1 dieną, visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
50 proc. lengvata būtų taikoma socialiai remiamiems gyventojams, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Pasak ministerijos, įgyvendinami projektai prisidės prie Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje transporto sektoriui nustatyto tikslo – iki 2030 metų išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 14 proc., palyginti su 2005 metais.
Šiam tikslui pasiekti planuojama surinkti apie 170 mln. eurų pajamų kasmet, kurios būtų panaudotos darnaus judumo priemonėms finansuoti.
Preliminariais skaičiavimais, įstatymo projektui pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – kasmet po 2,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.