Ši operacija leido išbandyti skirtingų šalių oro pajėgų galimybes dirbti drauge, o Lietuvai – atlikti didelio orlaivių skaičiaus aprūpinimo funkcijas.
„Veikiama iš pagrindinių aviacijos bazių, bet kariaujant karą taip pat reikia turėti priešakines bazes. Šiandien yra puikus pavyzdys Šiauliuose – matome, kaip orlaiviai sėkmingai gali būti iš pagrindinių bazių labai greitai perkeliami į priešakines bazes, kurios yra arčiau grėsmės, – žurnalistams sakė Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis. – Turint keletą tokių bazių ir rotuojant orlaivius tarp skirtingų bazių, judinant juos labai greitai, iškeli dilemą savo priešininkui, jis nespėja jų sekti, kur yra orlaiviai, tai komplikuoja orlaivių sunaikinimą.“
Pirmadienį į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose vienu metu atskrido ir išskrido du krovininiai transporto orlaiviai C-130 bei naikintuvai: po keturis F-15C ir F-16 bei po du EF-2000 ir „IDS Tornado“.
Pasak A. Matučio, turint galvoje, jog bazėje yra ir aštuoni NATO oro policijos naikintuvai, tai išskirtinai didelis vienu metu dislokuotų naikintuvų skaičius.
„Kiekis tikrai yra įspūdingas, tikrai nėra dažnas, bet kartais tai tikrai būna Šiauliuose“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas.
Iš Vokietijos atskridę orlaiviai čia praleis kelias valandas, per kurias bus aptarnaujami, vėliau skris atgal.
„Treniruojame aviacijos bazėje personalą skubiai priimti didelį kiekį orlaivių. Juos aptarnauti, paruošti kitai užduočiai kaip galima greičiau“, – sakė oro pajėgų vadas.
„Air Defender 23“ veikiama pagal scenarijų, jog reaguojama į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę, pratybos skirtos stiprinti skirtingų pajėgų ir šalių sąveiką bei bendradarbiavimą realiomis treniravimosi sąlygomis.
Birželio 12-23 dienomis vyksiančių pratybų metu Europos oro erdvėje treniruosis iki 10 tūkst. pratybų dalyvių iš 25 šalių su 220 orlaivių.
„Galite įsivaizduoti tą apimtį apimtį šitų pratybų, – pirmadienį kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Tai rodo NATO strateginį solidarumą, aiškią viziją, kaip turėtų veikti jungtinės NATO pajėgos ir aiškiai demonstruoja, kad NATO yra pasirengusi bet kokiam scenarijui, jeigu kažkas kiltų.“
„Tai yra atgrasymo vienas iš didžiausių elementų, nes turint NATO gynybos planus, jie turi būti treniruojami, pražaisti. O tas treniravimas, turėjimas, bendrų pratybų, o ypač va tokių jungtinių pratybų, yra pats geriausias atgrasymas“, – pridūrė generolas leitenantas.
Pratybos buvo numatytos dar 2018-aisiais kaip dalis atsako į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją 2014-aisiais, tačiau įgyja dar didesnę svarbą šiuo metu vykstančio karo kontekste.
Lietuvos kariuomenės KOP kariai pratybų metu vykdo JFAC (angl. Joint Force Air component) funkcijas planavimo ir einamųjų operacijų valdybose ir pratybų valdymo grupėje koordinuoja skrydžius į Lietuvą.
Trys Lietuvos karininkai pratybų metu dirba pagrindinėje vadavietėje, kur vykdo užduočių planavimą ir skirstymą.
