J. Stoltenbergas, kuris NATO vadovauja nuo 2014 metų ir kurio kadencija buvo pratęsta tris kartus, anksčiau šiais metais pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje, kai baigsis jo kadencija, jis jos nebepratęs. Kitą mėnesį Vilniuje vyksiančiame kasmetiniame viršūnių susitikime 31 narę turinčio karinio aljanso lyderiai vis aktyviau varžosi, kas jį pakeis.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas tiesiogiai kreipėsi į J. Bideną dėl gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o. JAV prezidentas taip pat susitiko su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen – dar viena potencialia pretendente.
Paklaustas apie kandidatus į NATO lyderius spaudos konferencijoje su R. Sunaku, J. Bidenas pavadino B. Wallace'ą labai kvalifikuotu, tačiau pažymėjo, kad NATO lyderiai vis dar kalbasi apie tai, kaip rasti bendrą sutarimą dėl to, kas turėtų pakeisti J. Stoltenbergą. J. Bideno nuomonė yra labai svarbi, nes JAV gynybai išleidžia daugiau nei bet kuri kita Aljanso narė.
Praėjusią savaitę susitikusi su J. Bidenu, M. Frederiksen stengėsi nesureikšminti savo kandidatūros. Ji atsisakė pasakyti, ar su juo aptarė Aljanso vadovo klausimą, žurnalistams sakydama, kad nenori „toliau plėtoti šių spekuliacijų apie NATO“. Aljansas niekada neturėjo moters generalinio sekretoriaus poste.
Vienas JK vyriausybės pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, prieš R. Sunako vizitą sakė, kad Britanijos vadovas nori būti tikras, jog kitas generalinis sekretorius „tęs J. Stoltenbergo gerą modernizavimo darbą, bet taip pat supras gynybos išlaidų svarbą šiuo kritiniu metu“.
Danija atsilieka nuo NATO tikslo, pagal kurį iki 2030 metų karinėms reikmėms šalys turėtų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau praėjusio mėnesio pabaigoje centristų vyriausybė paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį sieks investuoti apie 143 mlrd. kronų (19,11 mlrd. eurų) į šalies gynybą.
Tikimasi, kad J. Bidenas ir J. Stoltenbergas taip pat aptars Rusijos invaziją į Ukrainą ir pastangas įtikinti NATO narę Turkiją nebeblokuoti Švedijos stojimo į karinį aljansą.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso. Turkija blokavo abiejų šalių prisijungimą prie Aljanso, bet vėliau sutiko su Suomijos naryste. Visgi ji toliau prieštarauja Švedijos įstojimui.
Po to, kai praėjusį mėnesį turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas buvo perrinktas, viešuose komentaruose J. Bidenas išreiškė įsitikinimą, kad Švedija netrukus prisijungs prie Aljanso.
„Tai įvyks. Aš jums pažadu“, – anksčiau šį mėnesį sakė J. Bidenas apie Švedijos narystę NATO.
J. Stoltenbergas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė viltį, kad Švedija bus priimta į NATO iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio viršūnių susitikimo.
