Vyriausybė pritarė įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą bei privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Jei Seimas pritars, pirmųjų pokyčių ikimokykliniame ugdyme sulauksime jau kitais mokslo metais.
Vilniuje darželių laukia 2 tūkst. mažiausiųjų
Sostinė – viena tų vietų, kur eilės patekti į darželius rikiuojasi ne šimtais, o tūkstančiais. Todėl Vilniaus miestas nuolat sprendžia, kur sutalpinti plūstančius vaikus, o įgyvendinus pakeitimus dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo, vietų prireiks dar daugiau.
Kaip nurodo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, didžiausia eilė susidarė 1,5–2 metų vaikų amžiaus grupėje, mat Vilnius, skirtingai nei daugelis kitų šalies miestų, vaikus į darželį priima nuo 1,5 metų. Savo vietų darželiuose šiuo metu laukia daugiau nei 2 tūkst. tokio amžiaus vaikų.
„Iš tiesų, ši problema yra sprendžiama nuolat. Dabar artimiausiuose planuose yra statybos numatytos tiek Pilaitėje dviejų darželių, tiek kitose vietose – Bajoruose, Žemynos gatvėje. Taip pat šiuo metu esame paskelbę derybas dėl patalpų nuomos“, – tv3.lt E. Tamošiūnaitė.
Vilniaus miesto savivaldybė nuomojasi savo veiklos nebevykdančių privačių darželių patalpas, stato modulinius ar savarankiškus darželius.
Vicemerė teigia, kad sostinė bando patenkinti tėvų poreikius, nes dalis jų vaikus į darželius nori leisti anksčiau nei jiems sukaks dveji.
„Reikia atliepti šeimos poreikius, kuomet vienas iš tėvų, kuris turi vaiko priežiūros atostogas, privalo grįžti į darbą. Dažniausiai taip būna, kad tėvai yra pasiėmę iki dvejų metų, bet, kaip žinia, jie gali grįžti ir anksčiau. Dažnai dar pageidauja tėvai, kol vienas iš tėvų yra vaiko priežiūros atostogose, jau leisti vaikutį į darželį, pripratinti jį“, – pastebėjo E. Tamošiūnaitė.
Tuo metu privalomas ikimokyklinis ugdymas Vilniaus mieste nuo kitų mokslo metų būtų taikomas maždaug 200–300 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Vicemerė teigia, kad jiems vietose darželiuose atsiras, mat šis skaičius nėra didelis.
„Mes tą problemą išspręstume. Tai nebūtų mums mieste kažkokia didelė problema. Tas skaičius nėra didelis“, – sakė E. Tamošiūnaitė.
Kaunas tvirtina, kad vietų užteks visiems
Tuo metu Kauno mieste situacija kiek kitokia. Kaune veikia 93 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kur šiemet mokėsi 14 482 vaikai. Visiems vaikams vietų darželiuose pakanka.
„Tačiau išsprendę vietų trūkumo problemą, turime naują tikslą – darželių infrastruktūrą išplėsti taip, kad tėvai galėtų vesti vaikus į tas įstaigas, į kurias jiems patogiausia.
Priėmimas į darželius vyksta centralizuotai, galima teikti pageidavimus į kelias įstaigas. Kadangi yra dalis tėvelių, kurie teikia prašymus į dvi įstaigas, o sulaukę eilės į darželį jos atsisako, motyvuodami tuo, kad nori pateikti būtent į jų norimą, prioritetinį darželį, tai eilėje laukiančių yra visuomet.
Tačiau tai nereiškia, kad laukiantieji nerastų vietos kitame darželyje“, – atsakyme tv3.lt rašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Asta Keruckė.
Nuo 2023 m. Kaunas yra pasiruošęs į darželius priimti vaikus nuo 4 metų amžiaus, kaip ir numatoma prezidento G. Nausėdos dekrete. Vėlesniais metais visuotinai priimamų darželinukų amžius bus jauninamas. Kaunas tvirtina, kad naujiems darželinukams vietų užteks.
„Kaune nuo 2020 rugsėjo atidarytos 5 naujos grupės ikimokyklinio amžiaus vaikams, jau pradėjo kilti visiškai naujas 12 grupių darželis Šilainiuose, Kuršių g. Planuojama, kad jis duris atvers 2022 metais.
Rekonstruojamas pastatas Vilijampolėje, Jūratės gatvėje, kur numatytas 14 grupių darželis. Visiškai naują darželį planuojama statyti ir Romainiuose, Vijūkų gatvėje. Kiek anksčiau atidaryti nauji darželiai J. Kumpio g. ir S. Žukausko gatvėse“, – vardijo A. Keruckė.
A. Keruckė pastebi, kad privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikams iš socialinės rizikos šeimų Lietuvoje įteisintas dar 2012 m. Todėl miestas jau turi už šią sritį atsakingą asmenį.
„Kaune yra paskirtas asmuo, atsakingas už privalomo ikimokyklinio ugdymo organizavimą. Jei būtų tokių atvejų, juos svarstytų Vaiko gerovės komisija, vietų darželiuose tokiems vaikams tikrai rastume. Iki šios dienos tokių atvejų Kaune nebuvo, privalomas ikimokyklinis ugdymas nėra paskirtas nei vienam mažamečiui“, – teigė A. Keruckė.
Į darželius – visi norintys
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas nereiškia, kad šis ugdymas bus privalomas. Tai reiškia, kad, jeigu šeima pageidauja, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, steigėjas turės užtikrinti tokią galimybę visiems vaikams. Praėjusiais metais savivaldybėse eilėje vietos laukė beveik 8 tūkst. šeimų.
Taip pat pritarta ir siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Siūlymas keisti Švietimo įstatymą ir sukurti prielaidas, užtikrinančias ankstyvąjį ugdymą, buvo pateiktas Lietuvos Prezidento dekretu.
„Kai bus įteisintas visuotinis ikimokyklinis ugdymas ir šeima kreipsis į savivaldybę norėdama, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, jai tokia galimybė bus sudaryta“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. – 4 metų vaikams, 2024 m. – 3 metų vaikams ir 2025 m. – 2 metų vaikams. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas sudarytų galimybes visoms šeimoms lanksčiai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas daliai vaikų
Taip pat pritarta, kad valstybė prisiima didesnius įsipareigojimus, padėdama savivaldybėms organizuoti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis.
Tuo rūpintųsi savivaldybės, o ugdymas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Vaikams, kuriems bus paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymo reikmėms kitąmet iš valstybės biudžeto, išankstiniais skaičiavimais, reikėtų skirti apie 800 tūkst. eurų.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų nuo 2021 metų rugsėjo 1 d. Pagal išankstines prognozes, jis galėtų būti skirtas maždaug 1000 vaikų.
Vyriausybė taip pat pritarė ministro A. Monkevičiaus siūlymams nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos įteisinti dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo programą vaikas pradėtų lankyti, kai tais kalendoriais metais jam sueitų 5 metai, o į pirmą klasę ateitų, kai tais kalendoriniais metais sueitų septyneri, kaip kad dabar.
Išliktų galimybė priešmokyklinį ugdymą baigti ir per metus. Tėvų ar globėjų pašymu ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko pasiekimus, šešiametis po metų galėtų tapti pirmoku.
Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.