Frakcijos nario Lino Kukuraičio teigimu privaloma keisti automatinio asmenų įtraukimo sistemą. Pasak jo, vienkartinis automatinis įtraukimas yra naudingas, bet pakartotinis, vykdomas kas 3 metus yra neteisingas ir nepriimtinas.
„Principas, kad kas 3 metus kartotųsi įtraukimas, reiškia, jog kai kuriems žmonėms reiktų įsitraukti iki 8 kartų ir tiek kartų reikėtų atsisakyti, tai iškreipia sistemos santykį su žmogumi. Net KT išaiškinimo šviesoje, šis principas yra neteisingas“, – ketvirtadienį Seime teigė L. Kukuraitis.
Taip pat frakcijos atstovai siūlo keisti atostogų nuo įmokų tvarką, leidžiant asmenims pasitraukti iš kaupimo po 12 mėn. tiek kartų, kiek jie nori. Kaupiantysis tokį sustabdytą kaupimą taip pat galėtų pratęsti.
„Antrasis siūlymas yra apie kitą situaciją, kaupimo stabdymą. Turime omenyje ne išėjimą iš sistemos su visais pinigais, bet apie galimą įmokų stabdymą. Šiuo metu turime 12 mėn. stabdymo galimybę per viso kaupimo laikotarpį“, – aiškino L. Kukuraitis.
Tuo metu frakcijos narė Laima Nagienė pabrėžė, kad reikia apriboti netiesioginius fondų atskaitymus iš dalyvių turto užtikrinant, kad šios išlaidos negalėtų viršyti 0,2 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės, turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,1 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.
Taip pat, pasak frakcijos, reikia naikinti atidėtąjį pensijų anuitetą, kadangi jis didesnis nei vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje, be to nėra paveldimas. Tuo metu periodinių išmokų dydžiai skiriasi pagal laikotarpį, visa išmokėjimo rizika tenka kaupiančiajam.
„Siūlome atsisakyti periodinės išmokos ir atidėtojo anuiteto. Jo siūlome atsisakyti, nes realiai pensijų fondai įkalbina žmones palikti tam tikras sumas ir nuo 85 m. pradėti mokėti tam tikras atitinkamas išmokas. Bet įvertinus vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, mes negalime sakyti, jog žmonės gaus tokias išmokas. Negana to, tokie pinigai nėra paveldimi“, – aiškino L. Nagienė.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.
Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
Po KT sprendimo socialdemokratai pasiūlė leisti dėl svarbių priežasčių pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis jie siūlo antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.
