Simptomai yra 50 procentų dažnesni koronavirusu persirgusiems žmonėms nei tiems, kurie pasveiksta po rimto gripo.
Nuo pandemijos pradžios buvo skelbiami anekdotiniai pranešimai apie žmones, kurie pasveiko, bet patyrė netikėtai užsitęsusį ligos poveikį. Šią informaciją pateikė ne tik tie, kuriuos reikėjo hospitalizuoti, bet ir žmonės, kurių gyvybei niekada nekilo pavojus ir kurie sirgo nesunkia forma.
Laikui bėgant mes atlikome mokslinius tyrimus, tačiau dauguma jų buvo nedideli arba buvo naudojami savarankiškai atrinkti mėginiai. Dabar „PLOS Medicine“ paskelbtas dokumentas suteikia daug aiškesnį vaizdą. Deja, tai kelia nerimą tiek pat, kiek ir ankstesni tyrimai.
Dr. Maxas Taquetas iš Oksfordo universiteto ir bendraautoriai apžvelgė 273 618 pasveikusių amerikiečių COVID-19 anoniminius sveikatos įrašus. Iš jų 57 procentai pranešė apie vieną ar daugiau simptomų, susijusių su ilguoju COVID-19, per šešis mėnesius po užsikrėtimo.
Nenuostabu, kad daugiau nei pusė žmonių, sergančių COVID-19, neatsigavo akimirksniu, tačiau kai autoriai sutelkė dėmesį tik į sveikatos įrašus laikotarpyje nuo trijų iki šešių mėnesių po gauto teigiamo koronaviruso rezultato, jie vis tiek nustatė, kad 36,6 proc. žmonių jautė bent vieną simptomą.
Visi simptomai, kuriuos ištyrė autoriai, galėjo turėti kitų priežasčių nei SARS CoV-2 infekcija. Iš tiesų, labiausiai paplitęs simptomas buvo nerimas ar depresija (15 proc.). Tai gali lengvai atspindėti pasaulio būklę, o ne asmenišką patirtį po užsikrėtimo virusu.
Tačiau kiti neįprastai paplitę simptomai yra nenormalus kvėpavimas (8 proc.) ir krūtinės/gerklės skausmas (6 proc.). Apskritai, šie simptomai koronavirusu persirgusiems žmonėms pasireiškė daugiau nei 44 proc. dažniau nei tiems, kurie niekada nesirgo šia liga.
Iš pirmo žvilgsnio tyrime nurodytas nuovargio (6 proc.) ir galvos skausmo (5 proc.) dažnis atrodo mažas, tačiau tai buvo pakankamai sunkūs atvejai, nes buvo įtraukti į sveikatos įrašus.
„Rezultatai patvirtina, kad didelę dalį įvairaus amžiaus žmonių gali paveikti įvairūs simptomai ir sunkumai per šešis mėnesius po užsikrėtimo COVID-19, – sakė M. Taquetas. – Šie duomenys papildo apklausų išvadas ir rodo, kad gydytojai pacientams diagnozuoja šiuos simptomus. Mums reikia tinkamai sukonfigūruotų paslaugų, kad galėtume patenkinti esamus ir būsimus klinikinius poreikius.“
Numatoma, kad žmonės, sirgę sunkesne koronaviruso forma, taip pat dažniau patiria užsitęsusius simptomus, tačiau skirtumas, kurį nustatė M. Taquetas ir bendraautoriai, nėra toks ryškus, kaip galima būtų tikėtis. Netgi žmonės, kurie persirgo lengva forma, praėjus keliems mėnesiams gali jausti sunkesnius simptomus nei tie, kurie buvo gydomi ligoninėje.
Neišvengiamai, amžius yra rizikos veiksnys. Nustatyta, kad yra šiek tiek didesnė tikimybė diagnozuoti ilgąjį COVID-19 moterims nei vyrams. Tačiau dokumente taip pat nustatyti simptomų dažnio skirtumai pagal lytį ir amžių. Vyrai, ypač vyresni, dažniau pranešė apie kvėpavimo sutrikimus ir „smegenų rūką“ (angl. „brain fog“ – red. past.) , o jaunesnėms moterims dažniau skaudėjo galvą ir jos dažniau jautė nerimą.
Turbūt labiausiai nerimą keliantis atradimas yra tai, kad 40 procentų žmonių, kenčiančių nuo ilgojo COVID-19 praėjus trims mėnesiams, patiria simptomus, apie kuriuos nepranešė sergant koronavirusu.
„Skubiai reikia įvairių rūšių tyrimų, kad suprastume, kodėl ne visi greitai ir visiškai pasveiksta po COVID-19“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, profesorius Paulas Harrisonas.
