Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų.
26,6 proc. apklausos dalyvių manė, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimus, 27,7 proc. nurodė nerimaujantys, bet abejojo, ar tai paliestų Lietuvą ar juos asmeniškai.
33,6 proc. respondentų atsakė, kad nerimo nejaučia, nes netiki, jog kils rimtas karinis konfliktas. 12,1 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Moterys labiau nei vyrai (atitinkamai 29,9 proc. ir 23,1 proc.) manė, kad Rusijos veiksmai paveiks jų ar jų artimųjų gyvenimus, vyrų buvo daugiau tarp manančiųjų, kad rimto karinio konflikto nebus (39,4 proc. palyginti su 28,1 proc. moterų).
Taip pat labiausiai dėl poveikio jų gyvenimams nerimavo gaunantieji mažas pajamas (38,1 proc. asmenų su pajamomis iki 300 eurų vienam šeimos nariui). Netikinčiųjų karinio konflikto galimybe daugiausiai buvo tarp asmenų, kurių pajamos siekė per 600 eurų šeimos nariui (37 proc.).
Reprezentatyvi apklausa atlikta vasario 3–8 dienomis, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, o dalį šių pajėgų dislokavus Baltarusijoje bendriems kariniams mokymams.
Politologai: vieša retorika veikia visuomenę
Politologai sako, kad visuomenės nerimą dėl Rusijos veiksmų regione galima paaiškinti temos dominavimu viešojoje erdvėje. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad šie skaičiai yra signalas Vyriausybei, jog žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip jie turėtų elgtis kritinėse situacijose.
„Tas skaičius yra kaip veidrodinis bendros situacijos atspindys, Rusijos spaudimo, labai agresyvaus ir vizualaus, ir apskritai politikų šnekėjimo apie šituos iššūkius. Natūralu, kad vieša retorika ir Rusijos veiksmai kelia atitinkamas reakcijas visuomenėje“, – BNS sakė N. Maliukevičius.
Anot jo, šis skaičius savaime daug nepasako, jei neanalizuojama, kiek visuomenė yra pasirengusi krizinėms situacijoms.
„Galbūt galima nerimauti dėl tokio skaičiaus, jei tai visuomenės daliai neaišku, ką reikėtų daryti ir kaip elgtis, kitas dalykas, jei nerimas yra, bet daugmaž įsivaizduojama, ką krizinėj situacijoj reikėtų daryti, kaip stiprinti saugumą, ginti valstybę ir panašiai“, – kalbėjo politologas.
„Čia rodiklis ir mūsų politikams, ir Vyriausybei, kad reikia su tuo nerimu dirbti, reikia suteikti žmonėms tam tikrus įrankius, paaiškinimus, galbūt tam tikra komunikacija turėtų būti, kuri tą nerimą mažintų, ką daryti krizių metu, kaip elgtis“, – reziumavo N. Maliukevičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė tvirtino, kad daugiau nei pusei gyventojų teigiamai atsakius į klausimą, jog jiems kelia nerimą Rusijos veiksmai, matyti, kad „egzistuoja nesaugumo jausmas visuomenėje ir tai gali įvairiai pasireikšti“.
„Čia yra potenciali rizika, kurią reikia valdyti. Kodėl taip yra? Man atrodo, labai daug šnekama ir dėmesio skiriama, jei atsiverstume pagrindinius internetinius portalus, kiekvieną dieną bent kelios žinios apie tai, yra labai tiesioginis ryšys tarp to, kaip žmonės jaučiasi ir ką jie mato žiniasklaidoje. Lietuvos žiniasklaida linkusi dramatizuoti konfliktą, nes, matyt, skaitomumas nemažas“, – BNS sakė M. Šešelgytė.
Komentuodama didesnį moterų procentą nerimą jaučiančių grupėje politologė pabrėžė, kad moterys labiau linkusios galvoti apie šeimos, ekonominį saugumą, be to, tyrimai rodo, jog konflikto atveju jos atsiduria blogesnėje padėtyje, nes yra labiau pažeidžiamos dėl vaikų ir t. t.
