Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė Seimo Žmogaus teisių komitete pristatė savo vadovaujamos tarnybos 2021 metų veiklos ataskaitą.
Pasak I. Skuodienės, 2021 metais vaiko teisių tarnyba sulaukė daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų dėl beveik 25 tūkst. vaikų. Jos teigimu, per parą gaunama apie 110 pranešimų
„Vaiko teisių tarnybos kolegos bendravo su kas dvidešimtu Lietuvos vaiku“, – sakė I. Skuodienė.
Daugiausiai pranešimų gaunama iš policijos dėl smurto arba dėl konfliktinių santykių šeimoje. I. Skuodienė pažymėjo, kad 21 proc. padaugėjo anoniminių pranešimų.
„Dvigubai padaugėjo pranešimų iš vieno iš tėvų dėl bendravimo tvarkos sutarimo arba nesutarimo“, – sakė vaiko teisių tarnybos vadovė.
Ji pažymėjo, kad nors sulaukta virš 40 tūkst. pranešimų, tikrai ne visais atvejais nustatomi pažeidimai.
„Tai yra sveikintina, kad žmonės reaguoja, kad jie praneša“, – sakė I. Skuodienė.
Tarnybos duomenimis, beveik pusė – 49,3 proc. – pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.
Iš viso pranešimų, lyginant su 2020 metais, pernai sulaukta kiek daugiau – jų kiekis išaugo 2,7 proc. 36 proc. padaugėjo pranešimų apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kurie ir sudaro didžiąją dalį pranešimų.
Tarnybos vadovė tikino, kad visais atvejais stengiamasi vaikui užtikrinti saugią aplinką. Pernai 6,6 tūkst. atvejų reikėjo užtikrinti saugią aplinką iki vaiko situacijos vertinimo. 76 proc. atvejų tokios paslaugos reikėjo, kai vaiko tėvai ar globėjai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų ir negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku.
Tarnybos duomenimis, pernai užfiksuota beveik 3 tūkst. smurto atvejų prieš vaikus.
„Ką mes matome, kad nustatomų smurto atvejų mažėja. <...> Galima smurtą patyrė 1 iš 200 Lietuvos vaikų“, – sakė I. Skuodienė.
Mažėjimą atspindi statistika – jei 2017 metais smurto atvejų skaičius per metus siekė beveik 5 tūkst., tai pernai metais – 2,6 tūkst.
Tarnybos vadovė teigė, kad pernai nuo seksualinio smurto daugiau nukentėjo mergaitės, jos dažniau patiria ir psichologinį smurtą. Berniukai dažniau patiria nepriežiūrą, fizines bausmes ir fizinį smurtą.
Pasak I. Skuodienės, dažniausiai prie vaikus smurtauja giminystės ryšiais susiję asmenys. Visgi seksualinį smurtą vaikai dažniau patiria iš pažįstamų, bet ne giminystės ryšiais susijusių asmenų.
Tarnybos duomenimis, pagal teritorinį pasiskirstymą, tai Utenos apskrityje kas penkiasdešimtas vaikas patyrė smurtą, Marijampolės apskrityje – kas šešiasdešimtas, Vilniaus apskrityje – kas šimtasis.
Kaip teigė I. Skuodienė, pernai išaugo gautų pranešimų dėl užsienio valstybėse gyvenančių vaikų.
„Tai susiję dėl giminaičių paieškos, vaiko teisių pažeidimų, globėjo paieškos Lietuvoje, vaiko grąžinimo vaikams“, – sakė I. Skuodienė.
Pernai taip pat išaugo pranešimų dėl neteisėtai išvežtų vaikų iš Lietuvos ir laikomų užsienio valstybėse.
„Karantinas ėjo į pabaigą, žmonės daugiau pradėjo judėti. Dėl 29 vaikų buvo kreiptasi, kurie turi būti grąžinti į Lietuvą. Čia pagrindiniai pranešėjai yra artimieji žmonės, kurie neturi galimybės susitikti ir matytis“, – pasakojo I. Skuodienė.
Su visa Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 metų ataskaita galite susipažinti čia.
