Besitęsiantis karantinas paveikė darbo rinką: padaugėjo bedarbių, sumažėjo siūlomo darbo, kai kurios įmonės priverstos atleisti dešimtis darbuotojų. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta ekspertė pažymi, kad kai kurie verslo sektoriai karantino iššūkių net nepajautė, o valdžios švelninamos sąlygos paskatino ir ieškančių darbo, ir jį siūlančių sujudimą.
Darbų paieškos portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad darbuotojų paieškų karantino nevykdė tie verslai, kurių veikla buvo apribota arba išvis uždrausta. Daugiausiai tai turizmo sektoriaus, maitinimo paslaugas vykdančios įmonės ir viešbučiai. Pašnekovės teigimu, ženkliai sumažėjo darbo pasiūlymų ir rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo srityse.
Ukrainiečius pakeitė grįžę emigrantai
Pasak R. Karavaitienės, karantino metu išaugus maisto ir prekių pristatymo į namus paklausai, išaugo šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų poreikis. Įmonės ieškojo kurjerių, sandėlių darbuotojų. Tačiau, anot R. Karavaitienės, net ir tos maitinimo įstaigos, kurios sugebėjo persiorientuoti ir tiekti maistą į namus, sukasi su turimais darbuotojų ištekliais, o išvežiojimui naudoja jau egzistuojančias maisto pristatymą siūlančias įmonės, tokias kaip „Wolt“ ar „Bolt“.
„CV Online“ marketingo vadovės tvirtinimu, karantinas visiškai neatsiliepė darbuotojų paklausai informacinių technologijų ir gamybos srityse.
„Informacinės technologijos išlaiko aukštą poziciją, darbuotojų reikia. Dažnu atveju įmonės jau prieš karantiną dirbo nuotoliniu būdu, turėjo tas galimybes. Jei kažkas dar nedirbo namuose, tai greitai susiorganizavo. Jiems buvo lengviausia prisitaikyti“, – aiškino R. Karavaitienė.
Kalbėdama apie gamybos srities darbuotojų paklausą, R. Karavaitienė išskyrė maisto pramonę. Pasak jos, šiuo metu reikalingi ir paprasti darbininkai, dirbantys sandėliuose, prekių pakavime, rūšiavime.
„Dažnu atveju tai trumpalaikiai arba terminuoti darbai“, – pastebėjo R. Karavaitienė.
Tačiau reikalingi ir aukštesnės kvalifikacijos specialistai, pavyzdžiui, technologai, meistrai, operatoriai. R. Karavaitienės teigimu, paradoksali situacija matoma statybos ir transporto sektoriuose. Čia prieš karantiną dirbo nemažai ukrainiečių, kurie, paskelbus apie uždaromas sienas, suskubo grįžti į gimtinę.
„Gavosi taip, kad įmonėms pradėjo gerokai stigti darbuotojų“, – pasakojo pašnekovė.
Statybų ir transporto sektoriaus įmonės pradėjo teikti daug darbo pasiūlymų, o jais suskubo naudotis iš užsienio grįžę lietuviai, tad šiuose sektoriuose imigrantus iš Ukrainos dažniausiai pakeitė buvę lietuvių emigrantai.
Daugėja darbo pasiūlymų
Pasak R. Karavaitienės, Vyriausybei vis švelninant karantino sąlygas, pastebimas bruzdesys ir darbo rinkoje.
„Jaučiam pagal tinklapio lankomumą, matome tą sujudimą iš abiejų pusių“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, kai Vyriausybė pradėjo skelbti, kieno veiklos ribojimai bus švelninami, kada tai įvyks, ir darbdaviams, ir darbo ieškantiems atsirado daugiau aiškumo, kokių veiksmų galima imtis. R. Karavaitienės tvirtinimu, karantino pradžioje ieškantiems darbo buvo sunkus laikotarpis, nes pasiūla nebuvo didelė.
„Darbdaviai atidėliodavo visas personalo paieškas, nukeldavo į pokarantininį laikotarpį. Tai buvo pagrindinė priežastis nevykdyti naujų atrankų, laukiama, kada pasibaigs karantinas. Kai pašvelnino sąlygas, tai įmonėms atsivėrė akys, jos ėmėsi konkrečių veiksmų“, – kalbėjo R. Kavaitienė.
Pasak jos, pastarosiomis dienomis išaugo ir ieškančiųjų darbo srautas, jie aktyvesni, dažniau pretenduoja į siūlomas darbo vietas, siunčia gyvenimo aprašymus.
„Atsirado ir daug daugiau naujų darbo pasiūlymų“, – pripažino R. Karavaitienė.
Atleidžia ir virš 300 darbuotojų
Vyriausybei paskelbus karantiną nuo kovo 16 dienos, Užimtumo tarnyba gavo 28 įmonių pranešimus apie numatomus darbuotojų atleidimus.
Daugiausia darbuotojų numato atleisti „GetJet Airlines“, įmonė atsisakys 370 darbuotojų. Tarp kitų daugiausiai darbuotojų atleidžiančių įmonių – „Theca Furniture“ (apdirbamoji gamyba) –- 87, „Utenos trikotažas“ (apdirbamoji gamyba) – 84, „Rožė“ (apdirbamoji gamyba) – 76.
Nuo karantino pradžios Užimtumo informacija gavo informaciją apie 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą.
Preliminariais duomenimis, Užimtumo tarnyba daugiausiai prašymų dėl subsidijų gavo iš įmonių, vykdančių maitinimo paslaugas, odontologinę praktiką, drabužių parduotuvių, vykdančių automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą, automobilių servisų.
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė Užimtumo tarnybos atstovai, daugiausiai darbuotojų prastovose yra įmonėse, kurios užsiima restoranų veikla, drabužių parduotuvėse, odontologijos kabinetuose, įmonėse, kurios užsiima automobilių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmenine prekyba, mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu nedarbas Lietuvoje išaugo beveik 2 proc. Kovo 15 d. jis siekė 9,3 proc., o balandžio 19 d. – 11,1 proc.
Prasidedant karantinui, Lietuvoje buvo 160 tūkst. bedarbių, šiuo metu – apie 190 tūkst. Ryškiai sumažėjo ir laisvų darbo vietų – Kovo 15 d. jų buvo 3687, balandžio 20 d. – 1286.
