Pagal galiojantį opozicinių valstiečių ir darbiečių susitarimą, rotacijos tvarka ši pozicija turėtų atitekti Darbo partijos atstovams, tačiau atsiradus naujai frakcijai susitarimo galiojimui gali kilti grėsmė.
„Mums ateinančioje sesijoje kaip ir opozicijos lyderis priklausytų, kurio vaidmenyje aš asmeniškai kaip labai tinkamą matyčiau Artūrą Skardžių, turbūt nerasit geresnio oponuotojo. Tai labai pergyvename, kas bus, nes akivaizdu, kad ateinančioje sesijoje mes matysime susikuriant naują frakciją“, – Žinių radijui sakė darbietis, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
„S. Skvernelio frakciją, taip“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, šiuo metu pagrindinis klausimas, kiek žmonių paliks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime.
Praėjusių metų kovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Opozicijos lyderiu tapo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, sutarta, kad šios pareigos bus rotuojamos.
Prisidėti prie šio susitarimo žadėjo ir šių metų gegužę susikūrusi bei opozicine pasiskelbusi Regionų frakcija Seime, tačiau to kol kas nepadarė.
Valstiečių frakcija Seime turi 32 narius, socialdemokratų – 13, Darbo partijos – dešimt, Regionų frakcija – devynis.
Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras S. Skvernelis rugpjūtį neneigė, kad jam kyla dvejonių dėl ateities „valstiečių“ frakcijoje, nes tarp kai kurių jos narių „atsiranda bekompromisė skirtis“. Buvęs S. Skvernelio Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas po riaušių prie Seimo pranešė paliekantis šią frakciją.
Pagal Seimo statutą, opozicijos lyderiu gali būti asmuo, jeigu jį išrenka opozicinė frakcija arba jų koalicija, turinti daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.
