Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.
Darbdavys teigė, kad už pilną etatą gaus šiek daugiau nei 500 eurų. Tokia suma merginai pasirodė neadekvati, o informacija, pateikta internete, darbo skelbime, anot jos, buvo melaginga.
Mergina papasakojo istoriją išsamiau.
„Nuėjau į darbo pokalbį, kurio skelbimą radau CV Banke. Skelbimas buvo gražiai aprašytas, buvo paminėta, kad alga bus 1 000 eurų į rankas.
Darbo pokalbyje darbdavys elgėsi mandagiai ir draugiškai, tačiau aptarti tikslaus atlyginimo nenorėjo, tik paminėjo, kad atlyginimas bus nuo 500 eurų. Tada jau buvo suprantama kodėl 50+ kandidatų atsisakė šios darbo galimybės, kadangi tai buvo melagingas skelbimas“, – kalbėjo liudininkė.
Bandomasis periodas gali numažinti atlyginimą
„Figure Baltic Advisory“ atlygio eksperto Povilo Blusiaus nuomone, ne viena darbo vieta taiko bandomąjį laikotarpį, todėl tai gali lemti daug mažesnį atlyginimą, negu jis buvo parodytas internete. Jis taip pat akcentavo, kad jei mažesnis atlyginimas yra mokamas ilgiau, negu sutarta, taip daryti yra neteisinga.
„Daugelis įmonių taiko bandomąjį periodą, tai bandomojo metu atlyginimas gali būti ir atitinkamas, kaip įmonė numato. Čia klausimas būtų, ar tris mėnesius yra toks atlyginimas ar jis toliau toks išlieka.
Tai, jeigu tam tikru laikotarpiu toks atlyginimas yra, tai yra normalu. Tiesiog turėtų, galbūt iš įmonių pusės geriau iškomunikuota, kad bus taikomas bandomasis laikotarpis, kas yra normali praktika.
Jeigu tai (žemas atlyginimas) tęsiasi, jau praėjus tam mokomajam ir bandomajam periodui, tada yra labai bloga praktika ir šiaip daugelis įmonių taip nesielgia“, – dalinosi savo įžvalgomis P. Blusius.
Darbo kodeksai nurodo aiškias darbdavio atsakomybes
Pasak advokatės Evelinos Kiznės, Darbo kodeksas skelbia, ką darbdavys turi tiksliai nurodyti apie darbuotojų atlyginimus, jie turi pateikti rėžius.
„Darbo kodekso 25 straipsnis, 6 dalis: darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį ir dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
Kitaip tariant, turi būti skelbiami tie rėžiai, o jeigu skelbia netinkamus rėžius arba pasako, kad bus nuo 1 000 eurų, o paaiškėja, kad 580 eurų plius priedai, tai yra neteisingas informacijos skleidimas.
Iš esmės, kažkokių sankcijų tiesioginio kodekso nenumatyta, tačiau, pagal teisę, neatitinka teisinio reglamentavimo skelbimas vieno, o po to pasakymas, kad „čia mes mokame kitaip“.
Vat, yra parašyta (reglamentavimuose), kad turi būti aiškiai nurodyti tie rėžiai, jeigu darbdavys tinkamai įgyvendina šią įstatymo normą, o įstatymas yra visiems privalomas, reikia jo laikytis“, – kalbėjo ji.
Darbdavys turi nurodyti tikslų atlyginimą
Advokatės teigimu, darbdavys, netinkamai nurodydamas tam tikras darbo užmokesčio sumas, klaidina būsimą darbuotoją.
„Jeigu darbdavys netinkamai taiko tą įstatymo normą, ir nurodo, ką jis nori – bet ką, tai yra klaidinimas. Iš esmės, nesilaikant darbo įstatymų, galimai yra ir administracinė atsakomybė.
Atlyginimas yra vis tiek daugiausiai susitarimo reikalas. Būna, kad atlyginimas yra siūlomas atsižvelgiant į darbuotojo kompetencijas, turimą patirtį, kvalifikaciją, bandomuoju laikotarpiu dažnai tariamasi dėl šiek tiek mažesnio (atlyginimo), vėliau jis yra didinamas.
Vis tiek reikia laikytis to, kas parašyta. Yra tokia bendra norma darbo įstatymų, darbuotojų saugos, sveikatos normų teisės aktų pažeidimas.
Kitaip tariant, bendrai, jei nesilaikai darbo įstatymų, tai administracinių nusižengimo kodekso 96 straipsnio antra dalis sako, kad tai gali užtraukti baudą juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 eurų iki 880 eurų“, – pasidalino E. Kiznė.
Specialistė atkreipia žmonių dėmesį, kas galėtų padėti tokioje situacijoje: tai yra kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri prižiūri darbo įstatymo nesilaikymą.