Galutinį sprendimą dėl įstatymo pataisų dar turės priimti Seimas.
Vidaus reikalų ministerijos pateiktose pataisose numatyta, kad pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.
„Manau, šiuo projektu radome kompromisą, kuriuo mums pavyko suderinti tiek mūsų nacionalinio saugumo interesą apsaugant mūsų sienas, tiek apsaugant žmogaus teises“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kalbant apie tai, kas bus po 6 mėnesių, pasibaigus terminui, projekte siūloma dėl kiekvieno migranto judėjimo teisės spręsti individualiai. Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi.
Jeigu prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas ribojamas. Jeigu yra migranto pasislėpimo, pabėgimo pavojus, jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių, – sakė ministrė.
Ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas galutinis sprendimas.
Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato migranto pasislėpimo ar pabėgimo riziką, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.
Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.
Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.
Gaus specialius pažymėjimus
Taip pat, anot A. Bilotaitės, pabaigus šešių mėnesių pasienio procedūrą, visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas.
„Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti. Teisė dirbti būtų įgyta po 12 mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos“, – kalbėjo ministrė.
Atsisakyta trumpesnių procedūrų
Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.
VRM naujomis įstatymo pataisomis siūlė ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą, kad ikiteismine tvarka galėtų būtų skundžiami visi minėti sprendimai: dėl prieglobsčio nesuteikimo, dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti. Ministerijos teigimu, taip procedūros galėjo sutrumpėti nuo 148 iki 81 dienos, būtų galima greičiau išspręsti klausimą dėl užsieniečio teisinės padėties.
Po diskusijų su Teisingumo ministerija, nuspręsta palikti dabartinę tvarką, kai skųsti ikiteismine tvarka galima tik Migracijos departamento sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo.
Likusiuosius skundus, Vyriausybės siūlymu, nagrinėtų dviejų instancijų teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).
„Grįžtame prie įprastinės skundų nagrinėjimo tvarkos, kai yra dvi teisminės institucijos“, – posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tvirtino, kad apeliacinės instancijos procedūra nuo liepos buvo laikinai sustabdyta, o jos grąžinimas migrantams užtikrinimas „eliminuoja visas įmanomas spragas“.
Anot jos, LVAT žemesnės instancijos teismo sprendimą galima apskųsti per dvi savaites, o teismas išnagrinėti skundą per mėnesį.
„Apskundimas LVAT nesustabdo sprendimo vykdymo, kas yra labai svarbu – ekstremali situacija lieka galioti, tuos iššūkius, kuriuos mes vis dar patiriame, mes privalome valdyti. Tad labai svarbu, kad apeliacijos atsiradimas, kuris buvo laikinai sustabdytas, nestabdo proceso“, – teigė E. Dobravolska.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
