Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą. Situacija nepasikeitė ir penktadienį, o specialistai aiškina, kodėl ir iš kur Lietuvoje neįprastas padidėjęs oro užterštumas.
Nors Lietuvoje tokių padidėjusios taršos atvejų dažnai nebūna, aplinkos apsaugos specialistai visgi pataria per daug neatsipalaiduoti ir artimiausiomis dienomis kaip įmanoma labiau saugoti savo sveikatą.
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau perspėjo, kad sostinėje dėl susiklosčiusios situacijos kai kuriuose darželiuose vaikai dėl didelės taršos nebus vedami į lauką. Vieno sostinės darželio tėvams atsiųstame laiške tarp priemonių ir rekomendacijų yra nurodymai „neleisti ugdymo įstaigos pedagogams (auklėtojams) vesti vaikus į lauką ir (ar) vykdyti veiklas lauke (atvirose erdvėse) dėl labai aukšto oro užterštumo lygio“, neatidarinėti langų ir orlaidžių bei nešioti respiratorius.
Tuo tarpu penktadienio vakarą telefonais išsiųstas perspėjimas.
„Informuojame, kad spalio 2-4 d. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi, todėl prašome gyventojųvengti aktyvios fizinės veiklos, apriboti buvimą lauke, nedeginti atliekų. Blogai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – perspėjimą siunčia Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aplinkos apsaugos agentūra: teršalai ateina iš Rusijos
Aplinkos apsaugos agentūros (APA) duomenimis, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos ore paros ribinė vertė buvo viršyta 3 kartus visoje Lietuvoje.
APA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės teigimu, tokie skaičiai nėra dažnai pastebimi ir šiomis dienomis mes galime būti tikrai išskirtinio atvejo liudininkais.
„Oro užterštumas padidėjęs dėl taršalų pernašos iš pietryčių. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai anticiklonas yra virš Rusijos ir oro srautai labai gražiai iš vakarų Rusijos, Ukrainos – ten kur dega miškai – neša visus degimo produktus link mūsų. Šiandien jau pasiekė ir Skandinaviją, ir Lenkiją
Situacija išskirtinė, nes ne vietiniai teršalai daro įtaką mūsų oro kokybei, bet būtent atneštiniai teršalai ir labai didelės jų koncentracijos“, – aiškina specialistė.
APA ekspertės teigimu, tokių situacijų, kad didelis oro užterštumas būtų pastebimas ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimo vietovėse, kur oras dažniausiai būna švarus, pasitaiko itin retai.
Taršiausia diena šiais metais
V. Bimbaitė tv3.lt pasakoja, kad paskutinį kartą tokia tarša Lietuvoje buvo užfiksuota praėjusių metų balandžio mėnesį.
„Tarša taip pat buvo atkeliavusi iš pietryčių – Ukrainos, Baltarusijos. Tuo metu ten taip pat degė miškai ir mes visą savaitę kvėpavome tais degėsiais. Tokia situacija pasitaiko kiekvienais metais, bent 1-3 kartus per metus.
Praėjusios dienos duomenys rodo, kad ši tarša tikrai patenka į Lietuvos dvidešimtuką. Viena iš labiausiai užterštų dienų per pastaruosius penkerius metus ir pati taršiausia šiais metais“, – statistiką dėsto oro kokybės ekspertė.
V. Bimbaitės teigimu, iš užsienio šalių oro srovių pernešama tarša yra ypatinga tuo, kad jos pasklidimas yra itin platus – toks, kokio nebūna esant lokaliems teršalų šaltiniams.
Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore dar jausis šiandien ir rytoj, tačiau kaip sako ekspertė, savaitgalio pabaigoje galėsime lengviau atsikvėpti: „Rytoj į pavakarę meteorologinė situacija šiek tiek keisis, neš vėją iš pietų, švaresnį orą. Sekmadienį numatomas lietus, sustiprės vėjas ir bus švariau bei lengviau kvėpuoti“.
Kaip elgtis, kad nepakenktume savo sveikatai?
Kaip rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsiųstame pranešime spaudai, kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).
Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.
Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.
NVSC taip pat pateikia ir sąrašą atsargumo priemonių ir rekomendacijų gyventojams:
– sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) patariame likti namuose ir stebėti sveikatą;
– dirbantiems ir sportuojantiems siūlome riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių;
– dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones;
– visiems rekomenduojame atsisakyti asmeninių automobilių, naudotis viešuoju transportu;
– soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų; venkite šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais;
– blogai pasijutę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
