Baltijos jūra jau seniai tyrėjų bei mokslininkų įvardijama kaip viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Joje gausu ne tik šiukšlių, bet ir įvairiausių cheminių medžiagų. Pastaruoju metu vis daugiau aptinkama net vaistų likučių.
„Faktiškai kiekvienas iš mūsų esam šioks toks teršėjas, jeigu neatsakingai elgiamės su vaistais, jeigu metam tiesiog į šiukšliadėžę, arba išpilame į klozetą, tai anksčiau ar vėliau, per nuotekų valyklas, mes matome, kad labai mažomis koncentracijomis tie farmaciniai junginiai aptinkami ir jūroje“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Suzdalev.
Štai, net ir jūroje žuvis gaudantis Mindaugas neturi tvirto atsakymo, ar galima valgyti Baltijos žuvis.
„Skaito, kad Baltijos jūros menkės kepenėlės lyg ir negeros, bet lenkai išleidžia ir visi valgom lenkiškas Baltijos menkės kepenėles ir visi patenkinti ir visi dar gyvi“, – pasakoja žvejys Mindaugas Rimeikis.
Kad jūros tarša turi poveikį žuvims, pastebi ir mokslininkai.
„Netgi kai kur teko skaityti, kad apie lyties pasikeitimus eina kalba. Stebint žuvį ji elgiasi ne taip, kaip elgiasi paprastai, tam tikra rūšis žuvies, arba galbūt netgi, kad ir kaip keistai tai skambėtų, vyriškos lyties žuvis, galėtų elgtis, kaip moteriškos lyties žuvis“, – teigia S. Suzdalev.
Nerimą kelia ir eutrofikacijos procesas jūroje – jo metu į vandenį patenkančios cheminės maisto medžiagos skatina perteklinį vandens augalų dauginimąsi, dėl to vandenyje mažėja deguonies ir taip paveikiama visa ekosistema.
„97 procentai Baltijos jūros yra paveikta eutrofikacijos. Tai lemia dumblių daugėjimą ir žalą biologinei įvairovei. Eutrofikacija išlieka didžiausia Baltijos jūros problema. Biologinės įvairovės situacija Baltijos jūroje taip pat nėra gera“, – kalbėjo Helsinkio komisijos atstovas Rudiger Strempel.
„Mes bandome suvaldyti ekosistemos problemas dalimis, vietoje to, kad bandytume valdyti visą sistemą. Mes išskirstėme dėmesį į žvejybą, bioįvairovę, naftos išsiliejimus ir visų šių taškų nesujungiame į vieną. Jeigu ekosistema galėtų rėkti, manau ji tą darytų jau dabar“, – sako švarios Baltijos koalicijos atstovas Nils Hoglund.
Siekiant mažinti Baltijos jūros taršą, 8 valstybės pasirašė bendrą deklaraciją. Ja įsipareigoja imtis veiksmų, kurie mažintų teršalų patekimą į jūrą.
„Nusprendėme orientuotis į 3 pagrindines problemas, su kuriomis ši jūra susiduria: eutrofikacija, netvari žvejyba ir į jūrą patenkančios šiukšlės. Komisija stebės šalių narių veiksmus ir be jokios abejonės vertins daromą pažangą“, – pasakoja Europos komisaras Virginijus Sinkevičius.
„Pradedant bendrai dėl teršalų, patenkančių tiek iš žemės ūkio, tiek su nuotekomis, taip pat kalba apie plastiko taršą, kur smulkių plastikų priemonės ir be abejo ribojimai pramoninės žvejybos, įvairios priemonės ir pavyzdžiai, kaip gausinti biologinę įvairovę Baltijos jūroje“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Aplinkos ministras sako, kad per artimiausią pusmetį turėtų būti parengtas planas, kokių konkrečiai priemonių imsis Lietuva. Planuojama, kad prie jūros išsaugojimo privalės prisidėti net ir ūkiai nutolę nuo jūros. Jiems bus taikomi įvairūs ribojimai.
„Daugiau bėriminių technologijų, mažiau arti, tręšimo planai, konkrečios vietos, kuriose gausaus lietaus atveju tos trąšos ,ar maistinės medžiagos patenka į upelius ir upes, tai tų -žemėlapių sudarymas, kad nebūtų vien tik apribojimai visos teritorijos Lietuvos mastu“, – kalbėjo K. Mažeika.
Prie bendros deklaracijos nėra prisijungusi tik vienintelė Baltijos pakrantę turinti šalis – Rusija. Tikimasi, kad ji prie taršos mažinimo prisidės dalyvaudama kitose programose. Nors konkrečiai dar neįvardijama, kiek tai galėtų kainuoti Lietuvai, tačiau manoma, kad sumos sieks šimtus milijonų eurų. Tiesa, didžiąją dalį turėtų padengti Europos komisijos lėšos.
Daug metų nerimą kelia ir po antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne paskandinti cheminiai ginklai. Skaičiuojama, kad jų Baltijos dugne vis dar yra apie keliasdešimt tūkstančių tonų, o kiekvienais metais didėja pavojus, kad vis daugiau nuodingų medžiagų gali išsilieti į jūros vandenį.
