• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis. 

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis. 

REKLAMA

Apie tai, ar žlugs valstybinė švietimo sistema ir ką atneš reformų virtinė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Lietuvoje jaučiasi mokytojų ir gerų specialistų trūkumas. Teko girdėti vilnietės atsiliepimus, kad prieš kelerius metus į pirmą klasę vienoje mokykloje būdavo rengiamos 5 pirmosios klasės, o šiemet – tik dvi. Kokią jūs matote ateitį šioje vietoje? 

REKLAMA
REKLAMA

D. Žvirdauskas: Aš nustebau. Vienoje mokykloje Vilniuje man sakė, kad neformuos klasės, nes neranda mokytojų. Aš pats dabar tokioje afekto būsenoje atvažiavau, nes sužinojau, kad viena puiki mokytoja, į kurią dėjau daugybę vilčių, išėjo iš valstybinės įstaigos. Dabar galvoju, kaip toliau elgtis. Be abejo, įdėsime skelbimą, ieškosime, pasitelksime ir universitetą. Daugybė veiksmų vyksta ne dermėje, ne stebėsenoje.

REKLAMA

Pavyzdžiui, tai, kad kuriasi nevalstybinių mokyklų tinklas – aš jį labai palaikau, labai stengiuosi netgi momentais juos ginti, bet jis dabar kuriasi nevaldomai. Aš kviesčiau prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie stebėsenos rodiklių, galutinio sistemos sukūrimo ir laikymosi.

Dalyje valstybių yra stebima, koks procentas atskiruose regionuose yra valstybinių ir nevalstybinių įstaigų. Sąlygos mokytojams ir kitiems darbuotojams yra nelygios, nevienodos, ten tikrai mokytojams gali sukurti geresnes sąlygas. Ten, sakykime, biurokratijos našta, atsiskaitomybė yra absoliučiai visai kita. Tai aš būčiau linkęs kalbėtis, nesislėpti, dėti tas problemas ant stalo.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip jums atrodo, Gintarai?

G. Sarafinas: Kai nuvažiuoju į mokyklas, aš šnekuosi su administracija, su mokytojais, tėvais ir mokiniais. Jie man susako savo matymus, kritiką, liūdesį. Aš esu žurnalistas, tai, kadangi matau švietimo visumą, matau priežastis, šnekuosi su daugybe pašnekovų kaip žurnalistas, galiu matyti trūkumus ir juos įgarsinti.

Dabar matau, kad švietimas yra be kapitono, be vairininko. Ne tik nacionalinė švietimo agentūra, ministerija yra be vairininko, mes kaip laivas plaukiame švietime neaišku į kur. Kur yra ministras? Jau buvo pažadėta praeitą savaitę, tada šios savaitės pradžioje, tačiau mes vis dar nematome ministro. O būtent šiandien jo labiausiai reikia, nes jis gali sutelkti bendruomenę, nuraminti ją, įnešti kažkokio aiškumo. Dabar yra įsiaudrinimas švietimo bendruomenėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai nėra ministro, mes tiesiog galime stebėti. Bet kas iš to? Tu matai, kad ten yra palaida bala ir tavęs tai netenkina. Tu įgarsini trūkumus, skaičius ir vardini daugybę išeičių. Bet ar jūs manote, kad tai būna išgirsta?

O kaip jūs manote, ar girdi ir atsižvelgia į siūlymus valdžia? 

G. Sarafinas: Įsivaizduokite, buvo viena reforma, vadinamoji dvidešimt vieno mokinio vyresnėse klasėse reforma. Ji galėjo paveikti 70 gimnazijų. Mintis yra tokia, kad, jeigu 11-oje ir 12-oje klasėse nėra 21 mokinio, tose gimnazijose naikinamos 11-os ir 12-os klasės, jos tampa pagrindinėmis mokyklomis.

REKLAMA

Miesteliai tai traktuoja kaip žalą. Apie tai kalbėjo „Reitingai“, kalbėjo švietimo bendruomenė, miesteliai rinko parašus. Ir valdžia pagaliau išgirdo – atsitraukė. Dabar pasakė, ne, nenaikinsime gimnazijų, supratome, kad perlenkėme lazdą. Iš šnekėjimo gimsta sprendimai ir galiausiai atsitraukiama padarius klaidą.

Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.

tv3.lt

Kas jums dar neaišku
Kas jums dar neaišku
Per savo kadenciją konservatoriai sugebėjo suryti.ne tik švietimą , bet suėdė ir mediciną su visais darbuotojais ir pacientais .Bakalauriniai sujaukė visas sritis .Kiniją ištaškė:)Atvyko Michelino konsultantai iš Francės, ir mums mokesčių mokėtojams tai kainavo 1,8 mljn eurų:) palyginus maža suma :).Mums priklausytų vieni pietus tame restorane nemokamai;)
Nereikia filosofuoti ir išradinėti dviračio. Pernai į pirmas klases ėjo 2016 metų gimimo vaikai. 2016 metais gimė 30623 kūdikiai. Šiemet į pirmas klases eis 2017 metų gimimo, o 2017 gimė 28696 kūdikiai. Dviem tūkstančiais mažiau, tai yra maždaug 77 klasės pradinukų arba maždaug 17 pradinių mokyklų. Todėl šiemet ir užsidaro kaimų, miestelių (ypač Kėdainių rajone) mokyklos. Nesurenka mokinių. NĖRA VAIKŲ, NĖRA MOKINIŲ. Pakentėkite iki 2027 metų, tais metais į pirmą klasę eis 2020 gimimo, o 2020 metais gimė 25000 vaikų. Na o pernai pasiekėm rekordą - iš viso gimė TIK 20000 vaikų. Palygimui 1995 metais gimė daugiau nei 41000 vaikų. Mokytojo profesija be ateities, be perspektyvų. Už kelių metų nebus ko mokinti. Paskaičiuokit per ateinantį penkmetį kiek mokyklų užsidarys. Todėl jauni žmonės ir bėga į perspektyvesnes sritis, nenori būti pedagogais.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų