„Dabar tų Seimui pavaldžių institucijų yra pakankamai daug. Išanalizavus susidaro įspūdis, kad jos ne visada efektyviai dirba, ir yra pasiūlymas kurti bendrą Gerovės agentūrą, kuri tiektų rekomendacijas, įžvalgas svarbiausiais klausimais, o ne skaidyti tas funkcijas tarp daug mažų institucijų, kurios, Valstybės kontrolės manymu, ne visai efektyviai dirba“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Ji pirmadienį registravo parlamentui pavaldžių patariamųjų-ekspertinių institucijų pertvarkos koncepciją – siūloma Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
V. Čmilytė-Nielsen antradienį sakė šio siūlymo su minėtomis institucijomis nederinusi, koncepcija grindžiama atlikta jų veiklos analize.
„Su įstaigomis atskiro derinimo nebuvo, bet buvo atlikta analizė, jog būtų gerai, kad ne per vieną kadenciją išpūstas, prie Seimo prilipdytas mažas institucijas galėtume peržiūrėti ir rasti būdų užtikrinti, kad jos veiktų efektyviai“, – teigė ji.
Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Anot Seimo pirmininkės, menkas darbuotojų skaičius ir šių institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus bei visuomenės nepasitikėjimą jomis.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, tai yra priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.
Seimo pirmininkės skaičiavimu, ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažintų bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1,819 mln. eurų iki 1,3 mln. eurų).
Jeigu Seimas pritars koncepcijai, siūloma ją įgyvendinančius teisės aktus priimti ir pertvarką įgyvendinti trimis etapais, pradedant kitų metų antrąjį ketvirtį.
Numatoma, kad nauja sistema įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.
