Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Vyriausybės parengtas biudžeto papildymas yra pakankamai solidus, jame numatyta daug lėšų ir tam, kad didėtų sparčiau gyventojų pajamos, ir neapmokestinamas pajamų dydis, ir pensijos, ir didelė dalis lėšų skiriamos tiesiogiai suminkštinti kainų augimą.
„Tikrai žmonės pajus tiesiogiai šiuos pakeitimus ir jie yra labai svarbūs. Svarbu, kad nuo birželio 1-osios ir nuo liepos 1-osios skirtingos priemonės įsigalios, jei Seimas joms pritars. Antrajam pusmečiui šių metų kiekvienas žmogus pajus tas priemones, tą sušvelninimą, kuris dabar tikrai yra būtinas, vertinant pasaulį kontekstą ir kokia yra infliacija“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė neatmetė galimybės, kad biudžetas šiemet gali būti koreguojamas dar kartą.
„Visko gali būti. Situacija labai neapibrėžta, vyksta karas, tai aš neatmesčiau tokios galimybės. Juo labiau, kad ir pavasario sesijoje, kuri tik prasidėjo, mes jau antrą kartą svarstome [biudžetą]. Dėl gynybos visų pirma turėjome koreguoti. Aplinkybės ir situacija parodys. Jei bus toks poreikis, tą padarysime dar kartą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.
Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Tačiau, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė ketina kompensuoti ne dabartinį kainų šuolį, o amortizuoti jų augimo tempą.
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma didinti 80 eurų iki 540 eurų, tam skiriant 103 mln. eurų. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5 proc., tam skiriant apie 57 mln. eurų (dar apie 53 mln. eurų – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. eurų, taip pat kelti šalpos pensijas bei išmokas vaikams – dar 72,75 mln. eurų.
Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. eurų Vilniaus-Klaipėdos linijos elektrifikavimui, dar iki 83 mln. eurų bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.
Ukrainos pabėgėliams siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
Biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė keliais šimtais milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų iki 11,846 mlrd. eurų, išlaidos – 863,9 mln. eurų iki 14,166 mlrd. eurų. Bendros biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,114 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,492 mlrd. eurų.
Pirmą kartą šių metų biudžetas buvo patikslintas kovą – jame lėšos gynybai padidintos nuo 2,05 proc. iki 2,52 proc. BVP, arba 300 mln. eurų.
