Šimonytė pristatė, kas gaus daugiau pinigų: dėmesys išmokoms, kompensacijoms ir karo pabėgėliams

„Šiandien Vyriausybė priėmė keletą sprendimų ir juos pateikė Seimui“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė premjerė I. Šimonytė.

Pirmas paketas susijęs su biudžeto peržiūra. Premjerė išskyrė keletą esminių dalykų.

„Pirmiausia, dėl karo veiksmų pasikeitė ekonomikos perspektyvų vertinimas ir tai reikalauja peržiūrėti biudžetą. Taip pat, dėl tų pačių priežasčių, pasikeitė prielaidos, kurios galioja, kai biudžetas buvo rengiamas. Visų pirma, dėl žaliavų kainų, dujų ir naftos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vyriausybė pritarė šių metų biudžeto pataisoms

Vyriausybę ragina mažinti mokesčius maistui: viskas žvėriškai brangsta, o valdžia miega

Nausėda kritikuoja Vyriausybę: siūlymai švelninti infliacijos padarinius – pavėluoti

Ta prielaida, kad balandžio mėnesį žaliavų kainos turėtų mažėti ir normalizuotis, ji akivaizdu, kad neišsipildė. Dėl tos priežasties tenka peržiūrėti ir kainų perspektyvas vartotojams ir imtis tam tikrų priemonių, kurios leistų amortizuoti neigiamą poveikį tiek gyventojams, tiek ir verslui energetikos išteklių kainoms išliekant rekordinėse aukštumose“, – pasakojo I. Šimonytė.

Pasak Vyriausybės vadovės, bendriausias numatomų priemonių apibūdinimas – indeksavimas tų išmokų ir pajamų, kurios priklauso nuo valstybės ar „Sodros“ biudžeto.

„Kai kurios iš šių išmokų buvo indeksuotos nuo metų pradžios ženkliau, todėl papildomas indeksavimas yra mažesnis, pavyzdžiui, senatvės pensijų. Kadangi vidutinė senatvės pensija buvo indeksuota maždaug 12 proc. nuo metų pradžios, todėl papildomas indeksavimas yra dar 5 proc. nuo birželio mėnesio.

Tuo metu kitos socialinės išmokos buvo indeksuojamos 5 proc., kas tuo metu atrodė aplenkiant prognozuojamą infliaciją, tačiau akivaizdu, kad dabar jas reikia indeksuoti papildomai ir ženkliau. Tai yra įvairios bazinės išmokos, socialinės, tikslinės kompensacijos, nuo kurių priklauso įvairios išmokos, kurias gauna, tarkime, neįgalieji ar neįgaliuosius slaugantys asmenys ar kiti žmonės, kurie gauna įvairias socialinės paramos formas“, – pasakojo I. Šimonytė.

Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų numatoma skirti kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.  

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų – iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms – per 30 mln. eurų,  o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų.

Numatoma, kad NPD didinamas ir neįgaliesiems: iki 25 proc. darbingumo lygio NPD didinamas nuo 740 iki 870 eurų, turintiems 30-55 proc. darbingumą – nuo 690 iki 810 eurų.

Išaugus energijos prekių kainoms verslui paramai numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui.

370 mln. eurų – karo pabėgėliams

Kiti biudžeto pakeitimai, anot premjerės, susiję su karo pabėgėlių poreikiais, kuriuos prognozuoti, I. Šimonytės teigimu, iki metų pabaigos yra sudėtinga.

„Šiandien turime maždaug 45 tūkst., kurie yra užsiregistravę Lietuvoje. Tas skaičius gali kisti, didėti karo veiksmams intensyvėjant, gali išlikti toks pats stabilus. Sunku labai patikimai prognozuoti. Tiesiog prie tokio tam tikro įsivaizdavimo apie galimą žmonių skaičių, dabar yra suplanuotos lėšos, kurios būtų išleidžiamos pagal faktinį poreikį“, – pasakojo I. Šimonytė.

Ukrainos pabėgėliams siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.

Pagalba „Lietuvos geležinkeliams“

Biudžetas koreguojamas ir dėl Rusijai bei Baltarusijai taikomų ekonominių sankcijų bei ekonominių ryšių nutraukimą su šiomis valstybėmis, kurių poveikį pajus ir Lietuva. Pirmiausia, tai sankcijos gabenant krovinius geležinkeliais, dėl ko keičiasi „Lietuvos geležinkelių“ perspektyva.

„Įmonė turėtų finansinių sunkumų įgyvendinti tuos projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Vyriausybei ir Lietuvai. Tiek dėl žaliosios dienotvarkės, tiek dėl pačios efektyvumo didinimą, pirmiausia kalbame apie elektrifikacijos projektą, <...> kuriam iš pradžių planuota naudoti pačios įmones lėšas, dabar bus naudojamos specialiai tam tikslui skirtos valstybės biudžeto lėšos“, – pasakojo I. Šimonytė.

Ketvirtadienį projektai bus pateikiami Seime. I. Šimonytė tikisi, kad sprendimai bus priimti iki gegužės vidurio ir įsigalios nuo birželio 1 d.

Biudžeto deficitas šiemet augs nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios skola, skaičiuojama, mažės nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP, tačiau ji mažėja tik todėl, kad auga BVP, tuo metu nominali skola bus didesnė. 

Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų, o išlaidos – 863,9 mln. eurų. Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.

Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. eurų didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. eurų. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. eurų iki 5,6 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. eurų ir sieks 4,5 mlrd. eurų, išlaidos – 98,1 mln. eurų iki 4,5 mlrd. eurų.

Pirmą kartą šių metų biudžetas buvo patikslintas kovą – jame lėšos gynybai padidintos nuo 2,05 proc. iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 300 mln. eurų.