Planuojantiems praleisti šventes su artimaisiais, o ypač tais, kurių imuninė sistema silpna – senjorais, asmenimis, turinčiais gretutinių ligų, svarbu įsivertinti galimas rizikas.
Žmonių kontaktai yra vienintelis kelias, kuriuo galima užsikrėsti virusinėmis infekcinėmis ligomis, įskaitant ir sparčiai išplitusį gripą. Todėl pagrindinė taisyklė, kurią prieš šventes reikia įsiminti yra ta, kad didžiausią tikimybę užsikrėsti turės tie, kurie per šventes turės daug kontaktų.
„Dabar bendrausime, sėsime prie Kūčių, kalėdinio stalo su tais žmonėmis, kuriais kartu negyvenome, nebuvome vadinamajame socialiniame burbule. Ir jeigu į jų namus atvešime peršalimo virusą, gripą ar koronavirusą, tai žmonės, kurie nebuvo su juo susidūrę, kurie nebuvo paskiepyti, kuriems imunitetas yra išblėsęs <…> gali užsikrėsti ir platinti virusą. Tokiu būdu turėsime neabejotinai įvairių peršalimo ligų, tame tarpe, ir kovido, ir gripo šuolį“, – sako S. Čaplinskas.
Todėl, anot profesoriaus, būtų atsakinga pasistengti maksimaliai pasaugoti tuos žmones, kuriems šios ligos gali būti ypač pavojingos.
„Pirma, jeigu jau jaučiame peršalimo ligos simptomus, reiktų nevykti į svečius. Jeigu svečiai atvyksta, bent jau tam žmogui, kuris yra su tam tikrais simptomais, kad neužkrėstų senjoro, reiktų atitinkamai trumpesnį laiką būti arti jo, laikytis atstumo. Tokiu atveju būtų logiška užsidėti medicininę kaukę, o dar geriau – respiratorių, jeigu suprantame, kad tam žmogui gali būti pavojinga“, – pažymi profesorius.
Jeigu jaučiate simptomus, bet neatidedate artimųjų lankymo kitam kartui, geriausia naudoti respiratorių.
Prieš užsidedant medicininę kaukę ar respiratorių rekomenduotina naudoti nosies purškalus, turinčius jota-karagenino.
„Jie sudrėkina gleivinę ir atstato gleivinės funkciją. O jeigu mes esame uždaroje patalpoje, kur oras yra šildomas ir išsausėja, apsauginės gleivinės funkcijos sumažėja. Tai šitas purškalas atstato, pagerina gleivinės apsauginę funkciją.
Antra – jis gleivinę padengia plėvele, kuri turi didelį neigiamą krūvį. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi virusai, kurie patenka į nosį ir kuriuos žmogus iškvepia, jie paprasčiausiai sulimpa ir sumažėja jų plitimas. Tai būtų pagrindiniai prašymai ir linkėjimai vykstant, priimant svečius“, – nurodo S. Čaplinskas.
O tie, kurie nepasiskiepijo nuo gripo šį sezoną, tą dar gali padaryti.
„Žinoma, pasiskiepijus iki švenčių imunitetas susiformuos tik po 2 savaičių. Bet vis tik tai verta padaryti, kadangi peršalimo ligų sezonas pasidėjo anksčiau ir gana staigiu kilimu, bet jis taip greitai nesibaigs“, – sako S. profesorius.
Ekspertas primena ir būtinumą vėdinti patalpas švenčių metu: „Sudaryti skersvėjį, kad oras geriau išsivalytų“.
Kam gripas pavojingiausias?
Peršalimo ligoms imliausi vaikai. Skaičiuojama, kad per metus gripu gali susirgti apie 20 proc. ir daugiau vaikų. Suaugusiųjų sergančių gripu skaičius mažesnis.
„Vaikų imuninė sistema yra kiek kitokia [nei suaugusiųjų]. Ji geriau tvarkosi su gripu, peršalimo virusais. Ji ypač tvarkosi su koronavirusu, bet silpniau su intersticiniu respiraciniu virusu. Ir kiekvienais metais net po kelis kartus vaikai serga ligomis, bet jos įprastai praeina lengvai“,– pažymi S. Čaplinskas.
Vis tik dabar reiktų daugiausiai kalbėti apie vaikus, kurie gimė pandeminiu laikotarpiu ir neturėjo progų susidurti su daugeliu virusu, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.
„Jaunų žmonių, kurių amžius siekia nuo 0 iki 2 metų, imtis yra pakankamai didelė – jie serga įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Būtent dėl to, kad tai yra pirmas jų susidūrimas, nepaisant to, kad ligos yra pavojingos, mes net šį mažą procentą dauginame iš ganėtinai didelio susirgti galinčių žmonių skaičiaus. To pasėkoje mes gauname pakankamai didelę imtį žmonių, kurie serga sunkiai.
Būtent tai yra matoma visame pasaulyje, kur labai dažnai net intensyvios terapijos skyriai, kurie yra įprastai skirti pediatriniams pacientams, yra perpildyti, ir vaikus tenka guldyti į suaugusiųjų intensyvios terapijos skyrius“, – teigia mokslininkas.
„Kaip ir prie bet kokios ligos, pirmiausia krenta silpniausi. Taip ir čia – gripas stipriausiai, kaip ir kovidas, smogia tiems, kurių imunitetas yra silpnas ir kas turi gretutinių patologinių ligų. Pirmiausia senjorai, senjorai turintys gretutinių ligų. Ir bet kokio amžiaus žmonės, turintys chronines ligas, kurios gali paūmėti ir išsivystyti įvairios komplikacijos, jeigu žmogus susirgs paprasčiausiu peršalimu, jau nekalbant apie koronavirusą“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Šiemet peršalimo ligų, įskaitant ir gripą, sezonas Lietuvoje prasidėjo anksčiau. Prognozuojama, kad labai smarkiai banga padidės sausio-vasario mėnesiais.
„Kaip bus iš tikro matysime pagal epidemiologinės bangos charakteristikas, bet, kad tas pakilimas bus, praktiškai niekas tuo neabejoja“, – pažymi Europos Sąjungos (ES) komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
NVSC patarimai, kad šventės būtų be ligų
Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyv., kai gruodžio 5–11 d. – mažiau –1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, kaip apsisaugoti, kad artėjančias pačias gražiausias metų šventes sutiktume su savo artimaisiais sveiki:
– Stenkitės kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių).
– Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis.
– Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
– Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
– Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nedalyvaukite šventiniuose darbo vakarėliuose, neveskite vaikų į ugdymo įstaigas, o kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
– Susirgę gripu dėvėkite medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes.
– Medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Lyginant šių metų 50-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 ligos atvejų registruota mažiau.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas jau 32-ose savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba, kai prieš savaitę 22 savivaldybės buvo pasiekusios epideminį lygį. Didžiausi sergamumo rodikliai yra:
Kėdainių r. – 2949,72 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 2832,13 atvejo 100 tūkst. gyv., Panevėžio m. – 2774,99 atvejo 100 tūkst. gyv., Šilutės r.– 2731,42 atvejo 100 tūkst. gyv., Marijampolės sav. – 2692,60 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 2660,12 atvejo 100 tūkst. gyv.
Primename, kad Lietuvos atskirų savivaldybių sergamumo duomenis rasite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys
NVSC prieš šventes įspėja visus:
