„Lietuvoje nustatyta naujojo koronaviruso „Pietų Afrikos“ atmaina B.1.351. Kas apie ją jau žinoma?
1. Ar ši atmaina plinta sparčiau? Taip.
2. Ar naujoji B.1.351. atmaina sukelia sunkesnę COVID-19 ligą? Dar neaišku.
3. Ar užsikrėtusiems B.1.351. atmaina yra didesnė mirties rizika? Dar neaišku. Kai kurie preliminarūs duomenys rodo, kad taip.
4. Ar persirgimas COVID-19 liga apsaugo nuo užsikrėtimo B.1.351. atmaina? Ne, neapsaugo. Deja, persirgę (kaip ir pasiskiepiję) gali pakartotinai užsikrėsti nauja atmaina ir susirgti.
5. Ar dabar naudojami PGR testai gali aptikti šią viruso atmainą? Taip. Daugumoje PGR testų virusui aptikti naudojami keli taikiniai, todėl, net jei mutacija paveikia vieną iš taikinių, kiti PGR taikiniai vis tiek veiks.
6. Ar šiuo metu ES naudojamos vakcinos efektyvios apsaugant nuo B.1.351. atmainos? Naujausi duomenys rodo, kad viena iš smaigalio baltymo mutacijų (E484K) gali paveikti kai kurių polikloninių ir monokloninių antikūnų neutralizavimą, todėl vakcinos yra mažiau efektyvios. Kadangi šiuo metu patvirtintos vakcinos sukelia platų imuninį atsaką, apimantį daugybę antikūnų ir ląstelių, jos vis tiek suteiks tam tikrą apsaugą. Duomenys apie mutacijas ir toliau bus renkami ir analizuojami tam, kad vakcinų gamintojai galėtų tobulinti vakcinas ir, reikalui esant, pakeisti vakcinų sudėtį. Gali prireikti revakcinacijos.
7. Ar vakcinacija gali turėti įtakos šios ir kitų naujų viruso atmainų plitimui? Taip. Aktyvesnis žmonių skiepijimasis sumažins virusų cirkuliaciją, o tai sukels mažiau mutacijų.
8. Ar aptikus B.1.351. atmainą Lietuvoje reikia griežtinti karantiną? Nemanau. P. Afrikos atmainos viruso plitimo keliai yra tie patys, todėl gyventojams apsaugos priemonės nesikeičia: atstumas, kaukės, rankų higiena, bei profilaktinis testavimas ir skiepai.
9. Kada B.1.351. atmaina pasiekė Lietuvą? Tikslių duomenų nėra. Nors molekulinės diagnostikos tyrimus Lietuvoje gali atlikti daugiau, kaip dešimt laboratorijų, tačiau sekoskaitos tyrimai pradėti pavėluotai, ėminiai tyrimams atrenkami ne pagal epidemiologinius kriterijus, todėl negalima pasakyti kaip, kada, iš kur ir kur virusas plito ir plinta. Iki šiol atliktų sekoskaitos tyrimų rezultatai neatsakė į pagrindinius epidemiologinius klausimus (kaip, kada, iš kur ir kur virusas plito ir plinta?), todėl jie nepakankamai prisideda prie efektyvesnio pandemijos valdymo.
10. Ar reikia griežtinti sienų kontrolę? Nereikia. Virusas jau Lietuvoje“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, antradienį informavo, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.
Vienas atvejis patvirtintas iš mėginio paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 d.), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 d.). Abu atvejai nėra susiję tarpusavyje, t. y. atitinka du atskirus šios atmainos įvežimo epizodus, rašoma NVSPL pranešime žiniasklaidai.
Kovo 22 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje. Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 d.) ir Lenkijoje (vasario 10 d.).
Apie B.1.351 atmainą ir galimas jos plitimo pasekmes
„Pirmiausiai Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų, keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis.
Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“ – paaiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.
