Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės šalims sustiprinti atsaką į pandemiją ir padės sušvelninti jos poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir sveikatos priežiūros sistemoms, kartu užtikrinant, kad visuomenė ir ekonomika galėtų toliau veikti.
„ECDC šskyrė penkis pagrindinius testavimo tikslus: kontroliuoti infekcijos plitimą, vykdyti sergamumo ir jo tendencijų stebėseną bei vertinti jų pokyčių grėsmę laikui bėgant, švelninti COVID-19 poveikį sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros įstaigose, greitai nustatyti visus klasterius ar protrūkius atitinkamose teritorijose/vietovėse, užkirsti kelią pakartotiniam infekcijos įvežimui į regionus / šalis, kuriose yra ilgalaikė viruso kontrolė.
ECDC išplatintame pranešime pabrėžiama, kad testavimo strategijos turėtų būti lanksčios ir greitai pritaikomos pokyčiams, atsižvelgiant į vietinę epidemiologinę situaciją, ligos plitimo dinamiką ir išteklius“, – referavo S. Čaplinskas.
Esminės testavimo strategijos
Atkreipiamas dėmesys į šias esmines strategines testavimo nuostatas:
• Visi pacientai, kuriems yra ūmių kvėpavimo takų simptomų ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose bei visi asmenys nukreipti iš pirminės medicinos grandies (šeimos gydytojų) turėtų būti ištirti dėl dviejų infekcijų: koronaviruso ( SARS-CoV-2) ir gripo. Tai leistų stebėti ir vertinti sergamumo tendencijas laikui bėgant.
• Idealiu atveju visi žmonės, turintys COVID-19 simptomų, turėtų būti kuo greičiau testuojami po simptomų atsiradimo. Tam reikalinga turėti lengvą prieigą prie testavimo paslaugų visiems, įskaitant ir užsieniečius. Tyrimo dėl COVID-19 atlikimo laikas turėtų būti kuo trumpesnis, visi žmonės, kuriems nustatytas teigiamas rezultatas turėtų izoliuotis, o jų kontaktai nedelsiant nustatyti bei visi artimi kontaktai ištirti nesvarbu, ar turi ligos simptomų ar ne.
• Sveikatos priežiūros ir socialinės priežiūros įstaigose reikalingas intensyvus testavimas, ypač kai registruojamas intensyvus viruso plitimas visuomenėje. Rekomenduojama periodiškai testuoti visą personalą ir gyventojus / pacientus, kad būtų išvengta hospitalinio perdavimo. Be to, visi pacientai / gyventojai turėtų būti testuojami prieš priimant arba prieš pat juos priimant į įstaigą.
• Tam tikrose lokalizacijose, tokiose kaip darbo vietos, švietimo įstaigos, kalėjimai ir migrantų sulaikymo centrai, gali atsirasti susirgimų klasterių ar protrūkių. Todėl jose turėtų būti įdiegta testavimo strategija, kad būtų galima greitai aptikti ir kontroliuoti infekcijos plitimą, siekiant šiose įstaigose apsaugoti atitinkamas gyventojų grupes nuo tolesnio infekcijos išplitimo bendruomenėje.
• Šalys, kuriose nustatytas intensyvus vietinis SARS-CoV-2 infekcijos plitimas, turėtų apsvarstyti galimybę testuoti visą paveiktą populiaciją / paveiktus gyventojus. Tai leistų nustatyti užsikrėtusius koronavirusu, juos greitai izoliuoti bei greitai nutraukti viruso perdavimo grandinės. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, paveiktos zonos dydį, gyventojų tankumą, būtent tokia strategija gali būti mažiau žalinga visuomenei nei reikalavimas laikytis griežtesnių visuomenės sveikatos saugos ribojimo priemonių.
• Kad būtų išvengta pakartotinio infekcijos įvežimo į teritorijas, šalys ar atskiros vietovės, ypač tos, kurios pasiekusios ilgalaikę SARS-CoV-2 plitimo kontrolę, be karantininių priemonių turėtų apsvarstyti tikslinio testavimo intervencijas asmenims, atvykstantiems iš kitų teritorijų, kuriose dar nėra pasiekta ilgalaikė viruso kontrolė.
Kuo plačiau testuoti
„Pažymėtina, kad šios ECDC testavimo strategijos šalims naudingos tuo, kad yra pateikti rekomenduojami testavimo veiksmai pagal tikslus ir epidemiologines situacijas. Pvz., siekiant viruso perdavimo kontrolės ten, kur virusas visuomenėje plačiai paplitęs, yra rekomenduojama kuo plačiau testuoti įvairias gyventojų grupes, visus užsikrėtusiųjų asmenų artimus kontaktus, nepriklausomai, ar jie turi ligos simptomų, ar ne.
Esant resursų, taip pat rekomenduojama visus artimus užsikrėtusiųjų kontaktus pakartotinai testuoti, jeigu pirmas testas buvo neigiamas ar simptomų nebuvo. Be to, rekomenduojama neriboti testavimo paslaugų prieinamumo ir jį taip išplėtoti, kad kiekvienas norintis laisvanoriškai pasitikrinti asmuo, turėtų tokią galimybę. Šios rekomendacijos dar kartą leidžia suprasti, kad testavimas ir laboratorinės užkrečiamųjų ligų diagnostikos ekspertai yra labai svarbūs, rengiant koronaviruso pandemijos valdymo priemones bei siekiant sušvelninti pandemijos pasekmes visuomenės sveikatai. Taip pat, rekomendacijose aptartos įvairių laboratorinės diagnostikos metodų (PGD, antigeno ir antikūnų) panaudojimo galimybės priklausomai nuo testavimo tikslų ir epidemiologinės situacijos“, – rašė S. Čaplinskas.
