„Turime taikyti daugiau sankcijų šiems (šešėliniams – BNS) laivams ir labiau kontroliuoti tai, kas vyksta Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį Rygoje žurnalistams po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, privaloma turėti priemonių, kurios leistų matyti, kas vyksta jūroje.
„Yra aiškus ryšys tarp mūsų (sąjungininkų – BNS) nepakankamo atsako ir to, kas dabar vyksta. Reakcijos trūkumas į tai, kas jau vyko Europoje ir kitur, kai Rusijos institucijos ir jų agentai vykdė sabotažo operacijas“, – kalbėjo K. Budrys.
„Reikia geriau suprasti, kas vyksta Baltijos jūroje, ir ne tik šešėlinį laivyną, bet ir Rusijos dešimtmečiais plėtojamus pajėgumus, kuriais siekiama sutrikdyti kritinę infrastruktūrą jūroje ir kitur“, – sakė Lietuvos ministras.
B. Bražė akcentavo, jog vien atsakymo į galimas sabotažo atakas nepakanka.
„Reikia labai gero situacijos suvokimo, glaudaus šalių saugumo tarnybų, privataus sektoriaus, pilietinės visuomenės, žurnalistų ir tyrėjų bendradarbiavimo. Suprasti, apie ką kalbame, apie kokius laivus kalbame, matyti indikatorius“, – kalbėjo ji.
„Antrasis elementas yra atgrasymas, jis gali būti karinis ir nekarinis (...), o trečiasis – bausmė, kai ji reikalinga“, – akcentavo Latvijos užsienio reikalų ministrė.
Pastaruoju metu Baltijos jūroje buvo pažeisti keli povandeniniai kabeliai. Dėl to NATO joje sustiprino karinį būvimą.
Gruodžio 25 dieną, kaip įtariama, dėl sabotažo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.
Tai įvyko kelios savaitės po to, kai per panašius incidentus Baltijos jūroje pažeista kitų kabelių. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis.
NATO priklausančių ir prie Baltijos jūros esančių valstybių valdovai šį klausimą kitą savaitę susitiks aptarti Suomijoje.
Pasak ministro, privalu įvertinti, ar tarptautinis bei šalių pakrančių reguliavimas į incidentus leidžia reaguoti pakankamai.
„Jei tai riboja mūsų reakciją, turime juos keisti“, – akcentavo K. Budrys.
Reaguodamas į „Estlink 2“ kabelio nutraukimą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, jog Aljansas sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje.
Suomijos žiniasklaidai skelbė, kad Aljansas savaitės pabaigoje dislokuos iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai saugoti.
„Reakciją pamatysime jau rytoj, kai NATO padidins savo buvimą Baltijos jūroje. Tai turi būti daroma ir ateityje, kad parodytume, jog turime „plieno ant vandens“, turime priemonių, kaip su tuo kovoti“, – kalbėjo K. Budrys.
„(Baltijos jūra – BNS) pagrindiniai Rusijos naftos eksporto vartai. Iš Baltijos jūros išplaukia šimtai laivų. Jie nėra saugūs, nesaugūs aplinkai ir ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – pažymėjo jis.
Šešėlinis laivynas – tai laivai, kuriais gabenama rusiška nafta ir naftos produktai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.
K. Budrys ketvirtadienį Rygoje lankosi su pirmuoju dvišaliu vizitu. Jis penktadienį vyks į Estiją.
Latvijoje jis susitiko su šalies prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, premjere Evika Silina.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mokykitės pagaliau iš JK, FR, VFR , Suomijos kitų šalių turinčių amžių patirtį...- beje, aršūs maži , kiauksintis terjerai nieko nesprendžia. Tam yra rotveileriai, - Pekine, Vašingtone, Maskvoje, VFR, FR...
