• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina griežtai ir ryžtingai reaguoti į išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje.

Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina griežtai ir ryžtingai reaguoti į išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje.

REKLAMA

„Išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje reikalauja griežto ir ryžtingo atsako. Svarbu veikti drauge ir sutelkti visas turimas priemones, kad užkirstume kelią priešiškiems režimams mūsų vandenyse vykdyti kenkėjišką veiklą“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys pabrėžė, kad situacija Baltijos jūroje spaudžia nedelsiant imtis aktyvių veiksmų užtikrinant kritinės infrastruktūros saugumą – plečiant NATO patruliavimą, sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui, peržiūrint laivybos taisykles.

Pastaruoju metu šioje jūroje buvo pažeisti keli povandeniniai kabeliai. Dėl to joje NATO sustiprino karinį būvimą.

Gruodžio 25 dieną, kaip įtariama, dėl sabotažo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.

REKLAMA
REKLAMA

Tai įvyko kelios savaitės po to, kai per panašius incidentus Baltijos jūroje buvo pažeista kitų kabelių. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalis dalis.

REKLAMA

K. Budrys ketvirtadienio rytą vykusiame susitikime su Latvijos lyderiu taip pat aptarė saugumo situaciją regione, energetinio atsparumo, gynybos pajėgumų didinimo ir paramos Ukrainai klausimus.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad svarbu ir toliau karinėmis, finansinėmis ir politinėmis priemonėmis remti Ukrainą bei šiam tikslui telkti sąjungininkus.

Lietuva ir Latvija karinei pagalbai Ukrainai yra įsipareigojusios skirti 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu ir toliau išlaikyti Ukrainą tarptautinio dėmesio centre. Ukrainos pergalė – ilgalaikė ir tvari taika – yra visos Europos saugios ateities garantas”, – kalbėjo ministras.

Susitikimo metu taip pat aptarta būtinybė NATO sąjungininkams didinti išlaidas gynybai.

Aljanso valstybės narės 2023 metais nustatė minimalų 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, o Rusijos karas Ukrainoje paskatino NATO stiprinti savo rytinį flangą ir didinti išlaidas.

Lietuva šių metų biudžete yra suplanavusi skirti iki 4 proc. BVP gynybai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų